Švietimo ir mokslo komitetas pasisako už universitetų tinklo optimizavimą

Publikuota: 2016 m. gruodžio 1 d. ketvirtadienis
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu šiandien pritarė Seimo nutarimo projektui dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo (XIIP-4819(2). Seimo nutarimu siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai išanalizuoti mokslo ir studijų institucijų potencialą ir esamą situaciją bei parengti siūlymus dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo. Nurodoma, jog parengti siūlymai turi būti pateikti Seimui.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pabrėžia, jog nutarimas yra pirmas žingsnis brėžiant Lietuvos aukštojo mokslo strateginę kryptį. Jo teigimu, politinė valia universitetų tinklo pertvarkai bus sutelkta.

„Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka yra būtina ir neišvengiama, jeigu norime, kad aukštasis mokslas atgautų kokybę ir prarastą prestižą. Negali būti jokios abejonės, kad optimizavimas bus vykdomas. Matau, kad tam pritaria visų frakcijų atstovai. Nors nutarimas, kuriam pritarė komitetas, gali atrodyti abstraktus, tačiau savo esmine nuostata šiandien jis yra reikšmingas ir būtinas. Jis liudija, kad vienintelė galima diskusija aukštojo mokslo optimizavimo klausimais yra dėl efektyviausių priemonių pasirinkimo, o ne dėl paties tikslo. Būtent tam ir reikalingas išsamus situacijos įvertinimas ir siūlymai, kuriuos numato šiandieninis nutarimas. Seimui pritarus, naujoji Vyriausybė šio darbo turėtų imtis prioriteto tvarka“, – teigia akademikas Eugenijus Jovaiša.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »