Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė su ES šalių ministrais diskutuoja apie profesinį mokymą

Publikuota: 2015 m. birželio 22 d. pirmadienis

Birželio 22 d. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė lankosi Rygoje, kur dalyvauja ES šalių ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, Europos socialinių partnerių ir Europos Komisijos atstovų susitikime. Susitikimą organizuoja ES Tarybai pirmininkaujanti Latvija.

Susitikimo metu planuojama patvirtinti išvadas („Rygos išvados 2015“), kuriose apibrėžiami strateginio dokumento „Švietimas ir mokymas 2020“ siekiniai profesinio mokymo srityje. Ministrai taip pat aptars strategijas, padėsiančias užtikrinti Europos profesinio mokymo patrauklumą, konkurencingumą ir plėtros perspektyvas šiandien ir po 2020 metų.

„Didėjančios galimybės mokytis darbo vietoje, profesijos mokytojų ir meistrų kompetencijos tobulinimas, profesinio rengimo atitiktis darbo rinkai - tai Lietuvos profesinio mokymo politikos prioritetai, - pabrėžė ministrė A. Pitrėnienė. - Turime dar padirbėti didindami profesinio mokymo patrauklumą, atitikimą darbo rinkai ir stiprindami profesinį orientavimą bei jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo. Jaunimui turėtų būti užtikrinta galimybė laisviau migruoti po šias tris mokymo pakopas, kad galėtų įgyti tuo metu darbo rinkoje reikalingų kompetencijų“.

Rygoje taip pat numatytos diskusijos apie naujas iniciatyvas ir socialinių partnerių indėlį siekiant sustiprinti Europos pameistrystės aljansą. Viena iš tokių iniciatyvų – Baltijos šalių pameistrystės aljansas, kuris padėtų Baltijos šalims dalytis gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi, plėtoti regioninę partnerystę, ieškoti bendrų sprendimų, siekiant padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.

Deklaracija dėl Europos pameistrystės aljanso pasirašyta 2013 metais, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »