Švietimo ir mokslo viceministrė akcentuoja efektyvios inovacijų sistemos svarbą

Publikuota: 2015 m. kovo 16 d. pirmadienis

LR Prezidentūroje surengtame forume „Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma“ švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pabrėžė poreikį sukurti efektyvią inovacijų sistemą.

„Lietuvoje reikia daug pastangų siekiant įrodyti, jog negalima tikėtis spartesnės šalies pažangos be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Tačiau nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia didinti finansavimą, būtina parodyti, kaip tos lėšos duos rezultatus ir kokia šių rezultatų prasmė, – sakė dr. S. Kauzonienė.

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė, šiandien turime visus instrumentus ir galimybes sukurti sistemą, kuriai esant inovacijos veiktų geriau.  

Lietuvoje šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija aktyviai įgyvendina 5 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėją. Tai savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Bendra investicijų į minėtus penkis slėnius suma viršija vieną milijardą litų.

„2007–2013 m. investicijų į slėnius tikslas buvo sukurti modernią mokslo infrastruktūrą, dabar iki 2020 m. dėmesį nukreipsime į slėnių įveiklinimą“, – akcentuoja švietimo ir mokslo viceministrė.

Pasak S. Kauzonienės, tikimasi, kad įsigytos infrastruktūros kaštus didele dalimi galės padengti pajamos iš produktų komercializavimo ir išorės vartotojams teikiamų paslaugų. Jeigu tai pavyktų užtikrinti, slėniai egzistuotų kaip save išlaikančios institucijos. Tai leistų be papildomo didelio valstybės finansavimo užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų skatinimą.

Forume „Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma“  dalyvavo Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, mokslo institutų vadovai, Pramonininkų konfederacijos, Investuotojų forumo, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos atstovai, verslininkai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »