Švietimo įstaigos lengviau sudarinės tvarkaraščius ir gerins moksleivių tvarkaraščių kokybę

Publikuota: 2014 m. birželio 20 d. penktadienis

Vidurinės ir pagrindinės mokyklos, gimnazijos ir progimnazijos tvarkaraščio kūrimas yra aktualus uždavinys tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Esminis skirtumas tarp pagrindinės ir vidurinės mokyklos yra tas, kad vidurinėje mokykloje mokomųjų disciplinų yra žymiai daugiau nei pagrindinėje. Taip vidurinės mokyklos moksleiviai gali pasirinkti žymiai daugiau dalykų nei pagrindinės mokyklos moksleiviai. Tačiau tai labai apsunkina mokyklos tvarkaraščio formavimą, nes tvarkaraštis turi būti formuojamas kiekvienam moksleiviui individualiai. Nėra žinoma polinominių būdų šiai problemai spręsti.

UAB „NEVDA“, turinti ilgametę patirtį Švietimo srityje, 2012 rugsėjo mėn. – 2014 m. birželio mėn. vykdo projektą „Inovatyvios tvarkaraščių sistemos, skirtos švietimo įstaigoms, kūrimas“ (Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-03-077), bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

Projektas įgyvendinamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, prioritetą – Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, priemonę – „Intelektas LT“. Projektui skirto finansavimo ES dalis – 391 300 Lt.

Projekto objektas yra sukurti švietimo įstaigoms skirtą patogų tvarkaraščių formavimo ir optimizavimo sistemos prototipą, kurio pagalba būtų palengvinamas ne tik galutinio tvarkaraščio gavimas, bet ir pradinių duomenų formavimas. Pagrindinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslas – įvertinant subjektyvius ir objektyvius mokyklų reikalavimus, sukurti tvarkaraščių kūrimo ir optimizavimo prototipą 11-12 (3-4 gimnazinių) klasių tvarkaraščiams sudaryti.

Projektas įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, kurių atstovai nuolat dalyvavo apklausose apie tvarkaraščio sudarymo ypatumus. Apklausos buvo atliekamos derinant programavimo darbus ir pateikiant rezultatus projekte dalyvavusioms įstaigoms. Pagal apklausos rezultatus nustatyti pagrindiniai švietimo įstaigų tvarkaraščių sudarymo kriterijai bei suprojektuotas ir sukurtas patogus pradinių duomenų įvedimo langas.

Mokslininkai atliko daugiau nei 84 000 000 bandymų tam, kad būtų detaliai išanalizuota, kaip automatizuoti švietimo įstaigose tvarkaraščiams sudaryti keliamus reikalavimus, kiekvieno tvarkaraščio sudarymo bei optimizavimo algoritmo veikimo tinkamumą, įvertinti atliktus kiekvieno algoritmo pakeitimus bei nustatyti tinkamiausius ir sparčiausiai veikiančius algoritmus.

Sukurtas inovatyvios tvarkaraščių sistemos, skirtos švietimo įstaigoms prototipas, palengvina ir paspartina sunkų bei sudėtingą švietimo įstaigos tvarkaraščių sudarymą bei optimalaus sprendinio gavimą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »