Taikomosios matematikos specialistams prognozuojamas „aukso amžius“

Publikuota: 2014 m. liepos 8 d. antradienis

Kasmetinis JAV paskelbtas geriausių darbų reitingas nustebins ne vieną – kaip geriausia specialybė įvardinta ne medicina, ne teisė ir net ne programavimas. Ką jau kalbėti apie kitas „madingas“ profesijas, tokias kaip socialiniai mokslai ar ekonomika. Pasirodo, geriausia 2014 metų profesija JAV yra matematika.

Negana to, į pirmąjį dešimtuką pateko ir kitos „stipriai matematizuotos” profesijos: statistikai, aktuarai, kompiuterinių sistemų analitikai ir kt. Prognozuojama, kad iki 2022 m. darbo vietų skaičius matematikams augs 23 %. Ir tai tikrai ne kažkokia klaida – panašios prognozės nuolatos skelbiamos ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Lietuvoje jau įprasta, kad pasaulinės tendencijos kaip visada vėluoja, tačiau manoma, kad po kelių metų irgi stipriai ryškės profesionalių matematikų trūkumas.

Matematikos specialybės populiarumas užsienyje visiškai nestebina KTU „Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto“ dekano dr. Vytauto Janilionio. Pasak jo, šiandien darbdaviai vertina matematikus dėl jų loginio mąstymo, kūrybiškumo, gebėjimo greitai adaptuotis įvairiose situacijose.

Tiesa, dekanas pabrėžia, jog reiktų skirti dvi matematikos sritis – teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką. Matematikai-teoretikai toliau vysto matematikos mokslą, dirba mokslo tyrimo įstaigose bei universitetuose, o jų veikla dažnai tapatinama su visų matematikų ir atrodo ne tik sudėtinga, bet ir nenaudinga praktiniame gyvenime.

Tuo tarpu taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – sprendžia praktinius ekonomikos, inžinerijos, draudimo, verslo ir kitų sričių uždavinius. Jie dalyvauja kuriant naujus gaminius, kompiuterių programinę įrangą, analizuojant įmonių veiklos duomenis, sprendžiant prognozavimo bei optimalaus valdymo uždavinius, tobulina ligų diagnozavimo sistemas medicinoje ir kt.

Pasak dekano, visame pasaulyje trūksta būtent taikomosios matematikos specialistų. Šis trūkumas ryškėja pastaraisiais metais, kuomet daug taikomosios matematikos absolventų pasuka į programavimo įmones, kuriose jie tampa svarbiausiais specialistais kuriant naujus algoritmus bei ieškant jų patobulinimų. Tokia praktika labai pasiteisina – paprasti programuotojai tampa tik vykdytojais, turinčiais paruoštus algoritmus teisingai suprogramuoti, o visą pagrindinį intelektualinį darbą nudirba algoritmų projektuotojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »