Kasmetinis JAV paskelbtas geriausių darbų reitingas nustebins ne vieną – kaip geriausia specialybė įvardinta ne medicina, ne teisė ir net ne programavimas. Ką jau kalbėti apie kitas „madingas“ profesijas, tokias kaip socialiniai mokslai ar ekonomika. Pasirodo, geriausia 2014 metų profesija JAV yra matematika.

Negana to, į pirmąjį dešimtuką pateko ir kitos „stipriai matematizuotos” profesijos: statistikai, aktuarai, kompiuterinių sistemų analitikai ir kt. Prognozuojama, kad iki 2022 m. darbo vietų skaičius matematikams augs 23 %. Ir tai tikrai ne kažkokia klaida – panašios prognozės nuolatos skelbiamos ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Lietuvoje jau įprasta, kad pasaulinės tendencijos kaip visada vėluoja, tačiau manoma, kad po kelių metų irgi stipriai ryškės profesionalių matematikų trūkumas.

Matematikos specialybės populiarumas užsienyje visiškai nestebina KTU „Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto“ dekano dr. Vytauto Janilionio. Pasak jo, šiandien darbdaviai vertina matematikus dėl jų loginio mąstymo, kūrybiškumo, gebėjimo greitai adaptuotis įvairiose situacijose.

Tiesa, dekanas pabrėžia, jog reiktų skirti dvi matematikos sritis – teorinę (grynąją) matematiką ir taikomąją matematiką. Matematikai-teoretikai toliau vysto matematikos mokslą, dirba mokslo tyrimo įstaigose bei universitetuose, o jų veikla dažnai tapatinama su visų matematikų ir atrodo ne tik sudėtinga, bet ir nenaudinga praktiniame gyvenime.

Tuo tarpu taikomosios matematikos specialistai dirba visai kitokios krypties darbą – sprendžia praktinius ekonomikos, inžinerijos, draudimo, verslo ir kitų sričių uždavinius. Jie dalyvauja kuriant naujus gaminius, kompiuterių programinę įrangą, analizuojant įmonių veiklos duomenis, sprendžiant prognozavimo bei optimalaus valdymo uždavinius, tobulina ligų diagnozavimo sistemas medicinoje ir kt.

Pasak dekano, visame pasaulyje trūksta būtent taikomosios matematikos specialistų. Šis trūkumas ryškėja pastaraisiais metais, kuomet daug taikomosios matematikos absolventų pasuka į programavimo įmones, kuriose jie tampa svarbiausiais specialistais kuriant naujus algoritmus bei ieškant jų patobulinimų. Tokia praktika labai pasiteisina – paprasti programuotojai tampa tik vykdytojais, turinčiais paruoštus algoritmus teisingai suprogramuoti, o visą pagrindinį intelektualinį darbą nudirba algoritmų projektuotojai.