Tamsioji energija egzistuoja

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Australų astronomų grupė, vadovaujama Mičelo Drinkvoterio (Michael Drinkwater),dirbančio Kvinslendo universiteto (The University of Queensland) Matematikos ir fizikos mokykloje (School of Mathematics and Physics), parodė, kad mistiškoji „tamsioji energija“ iš tikrųjų egzistuoja ir tai nėra Einšteino gravitacijos teorijos klaida.

Naudodami Anglo-Australų teleskopą, dvidešimt šešių astronomų grupė iš keturiolikos skirtingų institucijų vykdė projektą (angl. WiggleZ Dark Energy Survey), skirtą tamsiosios energijos paieškai. Projekte mokslininkai tyrė galaktikų pasiskirstymą neišpasakytai didelėje Visatos srityje.

Kadangi šviesai reikia labai daug laiko pasiekti Žemę, projekto metu tirta sritis tolygi žvilgsniui iki septynių milijonų metų atgal. Tai pusė kelio atgal iki Didžiojo sprogimo.

„Tai yra pirmas toks didelis atskirų galaktikų stebėjimas, apimantis tokį didelį Visatos gyvavimo laikotarpį, - pasakė profesorius Drinkvoteris. - Tai tapo įmanoma pritaikius naująją australų technologiją.“

Stebėjimas, kuris apėmė daugiau kaip du šimtus tūkstančių galaktikų, truko ketverius metus, kol visiškai buvo baigtas. Jo tikslas buvo tamsiosios energijos savybes. Tamsiosios energijos idėją iškėlė Einšteinas savo Bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Mokslininkai priėmė jo originalias lygtis, kuriose buvo narys aprašantis tamsiąją energiją, bet vėliau liūdnai pripažino, kad šis narys buvo jo didžiausia klaida.

Tamsiąja energija mokslininkai 1990 metais bandė paaiškinti Visatos greitėjantį plėtimąsi. Ši tamsioji energija, kuri nepaklūsta gravitaciniams dėsniams, sudaro apie septyniasdešimt procentų Visatos. Likusią dvidešimt keturių procentų dalį sudaro tamsioji medžiaga ir keturi procentai lieka planetoms, žvaigždėms ir galaktikoms.

„Pagreičio atradimas buvo didžiulis šokas, kadangi tai prieštaravo viskam, ką mes žinojome apie gravitaciją, - pasakė Tamara Davis. - Problema buvo, kad supernovos duomenys negalėjo pasakyti, ar tamsioji energija iš tikrųjų buvo atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. O gal Einšteino teorija buvo neteisinga?“

„WiggleZ“ projekte buvo atlikti du kitos rūšies stebėjimai, kurie nepriklausomai patvirtino supernovos rezultatus. Vienu atveju buvo matuojama kaip galaktikos yra pasiskirsčiusios erdvėje. Kitu atveju matuota, kaip greitai susiformuoja galaktikų spiečiai.

„WiggleZ projektas parodė, kad tamsioji energija yra reali. Einšteinas liko nenuverstas”, - pasakė Krisas Bleikas (Chris Blake) iš Svinburno (Swinburne) universiteto.

Profesoriaus Variko Kafo (Warrick Couch), kuris yra Astrofizikos ir superskaičiavimų centro (Centre for Astrophysics and Supercomputing) direktorius, nuomone, antigravitacinės dedamosios egzistavimo patvirtinimas yra dar vienas žingsnis siekiant suprasti Visatą.

Projekte vykdyti stebėjimai buvo įmanomi turint galingą spektrografą, esantį Anglo-Australų teleskope. Spektrografas galėjo gauti 392 galaktikų vaizdus per valandą, nežiūrint į tai, kad galaktikos yra nutolusios pusėje matomos Visatos kelio.

„WiggleZ“ projekto veikla buvo sėkminga, nes mes turėjome instrumentą, pritvirtintą prie teleskopo, spektrografą, kuris yra vienas geriausių pasaulyje”, - pasakė profesorius Metjusas Kolesas (Matthew Colless), Australijos astronominės observatorijos direktorius.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »