Tamsioji energija egzistuoja

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Australų astronomų grupė, vadovaujama Mičelo Drinkvoterio (Michael Drinkwater),dirbančio Kvinslendo universiteto (The University of Queensland) Matematikos ir fizikos mokykloje (School of Mathematics and Physics), parodė, kad mistiškoji „tamsioji energija“ iš tikrųjų egzistuoja ir tai nėra Einšteino gravitacijos teorijos klaida.

Naudodami Anglo-Australų teleskopą, dvidešimt šešių astronomų grupė iš keturiolikos skirtingų institucijų vykdė projektą (angl. WiggleZ Dark Energy Survey), skirtą tamsiosios energijos paieškai. Projekte mokslininkai tyrė galaktikų pasiskirstymą neišpasakytai didelėje Visatos srityje.

Kadangi šviesai reikia labai daug laiko pasiekti Žemę, projekto metu tirta sritis tolygi žvilgsniui iki septynių milijonų metų atgal. Tai pusė kelio atgal iki Didžiojo sprogimo.

„Tai yra pirmas toks didelis atskirų galaktikų stebėjimas, apimantis tokį didelį Visatos gyvavimo laikotarpį, - pasakė profesorius Drinkvoteris. - Tai tapo įmanoma pritaikius naująją australų technologiją.“

Stebėjimas, kuris apėmė daugiau kaip du šimtus tūkstančių galaktikų, truko ketverius metus, kol visiškai buvo baigtas. Jo tikslas buvo tamsiosios energijos savybes. Tamsiosios energijos idėją iškėlė Einšteinas savo Bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Mokslininkai priėmė jo originalias lygtis, kuriose buvo narys aprašantis tamsiąją energiją, bet vėliau liūdnai pripažino, kad šis narys buvo jo didžiausia klaida.

Tamsiąja energija mokslininkai 1990 metais bandė paaiškinti Visatos greitėjantį plėtimąsi. Ši tamsioji energija, kuri nepaklūsta gravitaciniams dėsniams, sudaro apie septyniasdešimt procentų Visatos. Likusią dvidešimt keturių procentų dalį sudaro tamsioji medžiaga ir keturi procentai lieka planetoms, žvaigždėms ir galaktikoms.

„Pagreičio atradimas buvo didžiulis šokas, kadangi tai prieštaravo viskam, ką mes žinojome apie gravitaciją, - pasakė Tamara Davis. - Problema buvo, kad supernovos duomenys negalėjo pasakyti, ar tamsioji energija iš tikrųjų buvo atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. O gal Einšteino teorija buvo neteisinga?“

„WiggleZ“ projekte buvo atlikti du kitos rūšies stebėjimai, kurie nepriklausomai patvirtino supernovos rezultatus. Vienu atveju buvo matuojama kaip galaktikos yra pasiskirsčiusios erdvėje. Kitu atveju matuota, kaip greitai susiformuoja galaktikų spiečiai.

„WiggleZ projektas parodė, kad tamsioji energija yra reali. Einšteinas liko nenuverstas”, - pasakė Krisas Bleikas (Chris Blake) iš Svinburno (Swinburne) universiteto.

Profesoriaus Variko Kafo (Warrick Couch), kuris yra Astrofizikos ir superskaičiavimų centro (Centre for Astrophysics and Supercomputing) direktorius, nuomone, antigravitacinės dedamosios egzistavimo patvirtinimas yra dar vienas žingsnis siekiant suprasti Visatą.

Projekte vykdyti stebėjimai buvo įmanomi turint galingą spektrografą, esantį Anglo-Australų teleskope. Spektrografas galėjo gauti 392 galaktikų vaizdus per valandą, nežiūrint į tai, kad galaktikos yra nutolusios pusėje matomos Visatos kelio.

„WiggleZ“ projekto veikla buvo sėkminga, nes mes turėjome instrumentą, pritvirtintą prie teleskopo, spektrografą, kuris yra vienas geriausių pasaulyje”, - pasakė profesorius Metjusas Kolesas (Matthew Colless), Australijos astronominės observatorijos direktorius.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »