Tarptautiniai ekspertai diskutavo apie doktorantūros programas

Publikuota: 2014 m. kovo 12 d. trečiadienis

Pirmomis kovo dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) organizuotas informacinis seminaras – konsultacija, kuris pradėjo projekto „Naujų inžinerinių modulių III –osios pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“ susitikimų seriją.

Projekto koordinatoriumi tapo VGTU, o universitetai partneriai – Vokietijos Berlyno technikos universitetas, Jungtinėje Karalystėje įkurtas Londono Brunelio universitetas. Šios trys aukštosios mokyklos per ateinančius keletą metų (iki 2016 m. pabaigos) turės sukurti 8 modulius, skirtus vienuolikai europietiškos patirties pasisemti norinčių Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetų.

„VGTU didelė garbė, kad Briuselyje gavome pritarimą koordinuoti tokios reikšmės ir dydžio projektą, kad esame pelnę ekspertų pasitikėjimą ir esame laikomi kompetentinga institucija“, - sakė projekto vadovas ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas apie galimybę koordinuoti projektą.

Jame dalyvauja trys Baltarusijos universitetai – Nacionalinis technikos, Valstybinis ir Polocko, taip pat trys Ukrainos universitetai – Nacionalinis aviacijos, Kijevo politechnikos bei Čerkaso valstybinis universitetai. Kiti penki universitetai įsikūrę Rusijoje: vienas didžiausių projekto dalyvių –Vladivostoke esantis Tolimųjų rytų federalinis universitetas, turintis apie 50 tūkst. studentų. Kiti dalyviai – Rezanės nacionalinis radijo inžinerijos, Omsko valstybinis technikos, Uralo federalinis, Kazanės nacionalinis techninių tyrimų universitetai.

Į VGTU vykusį susitikimą, kaip tvirtino prof. habil. dr. P. Baltrėnas, vadovaujantis visų projekte dalyvaujančių universitetų koordinatoriams, susirinko visų universitetų atstovai, atkeliavo Rusijos technikos universitetų asociacijos atstovų. Šis susitikimas yra pirmasis, kurio metu pristatytas projektas, europietiška studijų patirtis, doktorantūros programų rengimo principai.

Pirmajame projekto etape trys europietiški universitetai turi parengti studijų programų modulius, kurie ateinančio projekto etapo metu bus perduoti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos universitetams. Vėliau universitetų atstovams bus rengiami mokymai, konsultacijos, susitikimai su ekspertais, aiškinantis, kaip šiuos modulius pritaikyti praktikoje, kaip adaptuoti prie aukštosios mokyklos poreikių ir tikslų, aplinkos.

„Europoje įsigyvenusi trečiosios studijų pakopos rengimo sistema yra  daug nešališkesnė, specializuotesnė, taip pat pritaikyta prie  konkretaus žmogaus poreikių. Tikimės, jog mūsų pastangos ir pasiūlymai prisidės prie mokslo ir studijų kokybės kilimo Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetuose“, - sakė prof. habil. dr. P. Baltrėnas.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »