Tarptautiniai ekspertai diskutavo apie doktorantūros programas

Publikuota: 2014 m. kovo 12 d. trečiadienis

Pirmomis kovo dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) organizuotas informacinis seminaras – konsultacija, kuris pradėjo projekto „Naujų inžinerinių modulių III –osios pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“ susitikimų seriją.

Projekto koordinatoriumi tapo VGTU, o universitetai partneriai – Vokietijos Berlyno technikos universitetas, Jungtinėje Karalystėje įkurtas Londono Brunelio universitetas. Šios trys aukštosios mokyklos per ateinančius keletą metų (iki 2016 m. pabaigos) turės sukurti 8 modulius, skirtus vienuolikai europietiškos patirties pasisemti norinčių Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetų.

„VGTU didelė garbė, kad Briuselyje gavome pritarimą koordinuoti tokios reikšmės ir dydžio projektą, kad esame pelnę ekspertų pasitikėjimą ir esame laikomi kompetentinga institucija“, - sakė projekto vadovas ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas apie galimybę koordinuoti projektą.

Jame dalyvauja trys Baltarusijos universitetai – Nacionalinis technikos, Valstybinis ir Polocko, taip pat trys Ukrainos universitetai – Nacionalinis aviacijos, Kijevo politechnikos bei Čerkaso valstybinis universitetai. Kiti penki universitetai įsikūrę Rusijoje: vienas didžiausių projekto dalyvių –Vladivostoke esantis Tolimųjų rytų federalinis universitetas, turintis apie 50 tūkst. studentų. Kiti dalyviai – Rezanės nacionalinis radijo inžinerijos, Omsko valstybinis technikos, Uralo federalinis, Kazanės nacionalinis techninių tyrimų universitetai.

Į VGTU vykusį susitikimą, kaip tvirtino prof. habil. dr. P. Baltrėnas, vadovaujantis visų projekte dalyvaujančių universitetų koordinatoriams, susirinko visų universitetų atstovai, atkeliavo Rusijos technikos universitetų asociacijos atstovų. Šis susitikimas yra pirmasis, kurio metu pristatytas projektas, europietiška studijų patirtis, doktorantūros programų rengimo principai.

Pirmajame projekto etape trys europietiški universitetai turi parengti studijų programų modulius, kurie ateinančio projekto etapo metu bus perduoti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos universitetams. Vėliau universitetų atstovams bus rengiami mokymai, konsultacijos, susitikimai su ekspertais, aiškinantis, kaip šiuos modulius pritaikyti praktikoje, kaip adaptuoti prie aukštosios mokyklos poreikių ir tikslų, aplinkos.

„Europoje įsigyvenusi trečiosios studijų pakopos rengimo sistema yra  daug nešališkesnė, specializuotesnė, taip pat pritaikyta prie  konkretaus žmogaus poreikių. Tikimės, jog mūsų pastangos ir pasiūlymai prisidės prie mokslo ir studijų kokybės kilimo Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetuose“, - sakė prof. habil. dr. P. Baltrėnas.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »