Tarptautiniai ekspertai diskutavo apie doktorantūros programas

Publikuota: 2014 m. kovo 12 d. trečiadienis

Pirmomis kovo dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) organizuotas informacinis seminaras – konsultacija, kuris pradėjo projekto „Naujų inžinerinių modulių III –osios pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“ susitikimų seriją.

Projekto koordinatoriumi tapo VGTU, o universitetai partneriai – Vokietijos Berlyno technikos universitetas, Jungtinėje Karalystėje įkurtas Londono Brunelio universitetas. Šios trys aukštosios mokyklos per ateinančius keletą metų (iki 2016 m. pabaigos) turės sukurti 8 modulius, skirtus vienuolikai europietiškos patirties pasisemti norinčių Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetų.

„VGTU didelė garbė, kad Briuselyje gavome pritarimą koordinuoti tokios reikšmės ir dydžio projektą, kad esame pelnę ekspertų pasitikėjimą ir esame laikomi kompetentinga institucija“, - sakė projekto vadovas ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas apie galimybę koordinuoti projektą.

Jame dalyvauja trys Baltarusijos universitetai – Nacionalinis technikos, Valstybinis ir Polocko, taip pat trys Ukrainos universitetai – Nacionalinis aviacijos, Kijevo politechnikos bei Čerkaso valstybinis universitetai. Kiti penki universitetai įsikūrę Rusijoje: vienas didžiausių projekto dalyvių –Vladivostoke esantis Tolimųjų rytų federalinis universitetas, turintis apie 50 tūkst. studentų. Kiti dalyviai – Rezanės nacionalinis radijo inžinerijos, Omsko valstybinis technikos, Uralo federalinis, Kazanės nacionalinis techninių tyrimų universitetai.

Į VGTU vykusį susitikimą, kaip tvirtino prof. habil. dr. P. Baltrėnas, vadovaujantis visų projekte dalyvaujančių universitetų koordinatoriams, susirinko visų universitetų atstovai, atkeliavo Rusijos technikos universitetų asociacijos atstovų. Šis susitikimas yra pirmasis, kurio metu pristatytas projektas, europietiška studijų patirtis, doktorantūros programų rengimo principai.

Pirmajame projekto etape trys europietiški universitetai turi parengti studijų programų modulius, kurie ateinančio projekto etapo metu bus perduoti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos universitetams. Vėliau universitetų atstovams bus rengiami mokymai, konsultacijos, susitikimai su ekspertais, aiškinantis, kaip šiuos modulius pritaikyti praktikoje, kaip adaptuoti prie aukštosios mokyklos poreikių ir tikslų, aplinkos.

„Europoje įsigyvenusi trečiosios studijų pakopos rengimo sistema yra  daug nešališkesnė, specializuotesnė, taip pat pritaikyta prie  konkretaus žmogaus poreikių. Tikimės, jog mūsų pastangos ir pasiūlymai prisidės prie mokslo ir studijų kokybės kilimo Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetuose“, - sakė prof. habil. dr. P. Baltrėnas.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »