Tarptautiniai ekspertai diskutavo apie doktorantūros programas

Publikuota: 2014 m. kovo 12 d. trečiadienis

Pirmomis kovo dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) organizuotas informacinis seminaras – konsultacija, kuris pradėjo projekto „Naujų inžinerinių modulių III –osios pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“ susitikimų seriją.

Projekto koordinatoriumi tapo VGTU, o universitetai partneriai – Vokietijos Berlyno technikos universitetas, Jungtinėje Karalystėje įkurtas Londono Brunelio universitetas. Šios trys aukštosios mokyklos per ateinančius keletą metų (iki 2016 m. pabaigos) turės sukurti 8 modulius, skirtus vienuolikai europietiškos patirties pasisemti norinčių Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetų.

„VGTU didelė garbė, kad Briuselyje gavome pritarimą koordinuoti tokios reikšmės ir dydžio projektą, kad esame pelnę ekspertų pasitikėjimą ir esame laikomi kompetentinga institucija“, - sakė projekto vadovas ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas apie galimybę koordinuoti projektą.

Jame dalyvauja trys Baltarusijos universitetai – Nacionalinis technikos, Valstybinis ir Polocko, taip pat trys Ukrainos universitetai – Nacionalinis aviacijos, Kijevo politechnikos bei Čerkaso valstybinis universitetai. Kiti penki universitetai įsikūrę Rusijoje: vienas didžiausių projekto dalyvių –Vladivostoke esantis Tolimųjų rytų federalinis universitetas, turintis apie 50 tūkst. studentų. Kiti dalyviai – Rezanės nacionalinis radijo inžinerijos, Omsko valstybinis technikos, Uralo federalinis, Kazanės nacionalinis techninių tyrimų universitetai.

Į VGTU vykusį susitikimą, kaip tvirtino prof. habil. dr. P. Baltrėnas, vadovaujantis visų projekte dalyvaujančių universitetų koordinatoriams, susirinko visų universitetų atstovai, atkeliavo Rusijos technikos universitetų asociacijos atstovų. Šis susitikimas yra pirmasis, kurio metu pristatytas projektas, europietiška studijų patirtis, doktorantūros programų rengimo principai.

Pirmajame projekto etape trys europietiški universitetai turi parengti studijų programų modulius, kurie ateinančio projekto etapo metu bus perduoti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos universitetams. Vėliau universitetų atstovams bus rengiami mokymai, konsultacijos, susitikimai su ekspertais, aiškinantis, kaip šiuos modulius pritaikyti praktikoje, kaip adaptuoti prie aukštosios mokyklos poreikių ir tikslų, aplinkos.

„Europoje įsigyvenusi trečiosios studijų pakopos rengimo sistema yra  daug nešališkesnė, specializuotesnė, taip pat pritaikyta prie  konkretaus žmogaus poreikių. Tikimės, jog mūsų pastangos ir pasiūlymai prisidės prie mokslo ir studijų kokybės kilimo Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos universitetuose“, - sakė prof. habil. dr. P. Baltrėnas.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »