Teisės ir IT sričių dokumentų vertimui – Vilniaus universiteto vertyklė

Publikuota: 2015 m. gegužės 12 d. antradienis

Internetinėje svetainėje www.versti.eu jau veikia Vilniaus universiteto mašininio vertimo sistema. Joje sukauptas didelis kiekis teisės ir informacinių technologijų sričių tekstynų anglų ir prancūzų kalbomis leidžia tiksliau išversti šių segmentų tekstus.

Svetainėje galima versti ir bendro pobūdžio tekstus, kurie, anot Vilniaus universiteto mašininio vertimo sistemos sukūrimo projekto vadovo dr. Arūno Samuilio, padeda suprasti originalaus teksto esmę.

„Nors „Google Vertėjas“ prieinamas 90 kalbų, tačiau vertimo į lietuvių kalbą kokybė yra kur kas prastesnė, nei verčiant į kitas didesnes kalbas. Patys turime tobulinti mašininio vertimo kokybę. Prisidėdama prie Vilniaus universiteto vertyklės sukūrimo UAB „Tilde informacinės technologijos“ panaudojo per keletą metų sukauptus informacinių technologijų srities tekstynus. Galime pasidžiaugti, kad šio segmento terminai yra aiškiai apibrėžti, paprasčiau išverčiami, todėl sumažėja netikslumų tikimybė“, – teigia dr. Arūnas Samuilis.

Anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų vertyklė specializuota ir teisės sričiai. Visa Europos Sąjungos teisinė bazė yra išversta į šalių narių kalbas, todėl tai suteikia galimybę panaudoti šiuos dokumentus kuriant anglų, prancūzų ir lietuvių kalbų tekstynus. Vilniaus universiteto mašininės vertimo sistemos pagrindą sudaro ne tik ES teisinės bazės tekstynai, bet ir oficialiose Lietuvos institucijų svetainėse skelbiami dokumentai.

Tekstynai – ypač svarbi statistinio mašininio vertimo metodo dalis. Kuo tekstų sistemoje įdėta daugiau, tuo statistinis vertimas būna sklandesnis ir kokybiškesnis. Nors mašininio vertimo rezultatų kokybės kol kas negalima lyginti su žmonių atliekamu vertimu, jos tampa vertėjo pagalbininku, galinčiu paspartinti darbą ir pasiūlyti tinkamą frazės variantą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »