Teisės ir IT sričių dokumentų vertimui – Vilniaus universiteto vertyklė

Publikuota: 2015 m. gegužės 12 d. antradienis

Internetinėje svetainėje www.versti.eu jau veikia Vilniaus universiteto mašininio vertimo sistema. Joje sukauptas didelis kiekis teisės ir informacinių technologijų sričių tekstynų anglų ir prancūzų kalbomis leidžia tiksliau išversti šių segmentų tekstus.

Svetainėje galima versti ir bendro pobūdžio tekstus, kurie, anot Vilniaus universiteto mašininio vertimo sistemos sukūrimo projekto vadovo dr. Arūno Samuilio, padeda suprasti originalaus teksto esmę.

„Nors „Google Vertėjas“ prieinamas 90 kalbų, tačiau vertimo į lietuvių kalbą kokybė yra kur kas prastesnė, nei verčiant į kitas didesnes kalbas. Patys turime tobulinti mašininio vertimo kokybę. Prisidėdama prie Vilniaus universiteto vertyklės sukūrimo UAB „Tilde informacinės technologijos“ panaudojo per keletą metų sukauptus informacinių technologijų srities tekstynus. Galime pasidžiaugti, kad šio segmento terminai yra aiškiai apibrėžti, paprasčiau išverčiami, todėl sumažėja netikslumų tikimybė“, – teigia dr. Arūnas Samuilis.

Anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų vertyklė specializuota ir teisės sričiai. Visa Europos Sąjungos teisinė bazė yra išversta į šalių narių kalbas, todėl tai suteikia galimybę panaudoti šiuos dokumentus kuriant anglų, prancūzų ir lietuvių kalbų tekstynus. Vilniaus universiteto mašininės vertimo sistemos pagrindą sudaro ne tik ES teisinės bazės tekstynai, bet ir oficialiose Lietuvos institucijų svetainėse skelbiami dokumentai.

Tekstynai – ypač svarbi statistinio mašininio vertimo metodo dalis. Kuo tekstų sistemoje įdėta daugiau, tuo statistinis vertimas būna sklandesnis ir kokybiškesnis. Nors mašininio vertimo rezultatų kokybės kol kas negalima lyginti su žmonių atliekamu vertimu, jos tampa vertėjo pagalbininku, galinčiu paspartinti darbą ir pasiūlyti tinkamą frazės variantą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »