Tikslinių studijų vietų skaičius išauga beveik du kartus

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Šiemet tokių vietų skaičius lyginant su pernai išauga beveik dukart. Paskirstytas tikslinis studijų finansavimas aukštosioms mokykloms.

Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2014 m. aukštosios mokyklos gaus 716 tikslinių studijų vietų, pernai tokių vietų buvo numatyta 401.

„Tiksliniu studijų finansavimu siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Didžiausias tikslinių studijų vietų poreikis nustatytas policininkų, informatikos, energetikos, žemės ūkio sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 142, Mykolo Romerio universitetui – 132,  Kauno technologijos universitetui – 74.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,4 tūkst. studijų vietų.

Nuo 2014 m. numatyta galimybė prie studijų finansavimo prisidėti ne tik darbdaviams, bet ir kitoms ministerijoms. Šiais metais Žemės ūkio ministerija apmoka 90 procentų atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
 

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 669 tikslinės studijų vietos.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 47 aukštesniųjų kursų studentams. 

Paskirstyta 116 menų grantų – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 32, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 13, Telšių fakultetas – 12, Vilniaus fakultetas – 17, Klaipėdos fakultetas – 6. Vytauto Didžiojo universitetui atitenka 2 tikslinės menų studijų vietos, Klaipėdos universitetui – 15, Šiaulių universitetui – 2, Kauno kolegijai – 12, Vilniaus kolegijai – 8, Šv. Ignaco Lojolos kolegijai - 2.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką ir kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus daugiau nei 15,5 tūkst. studentų. Greta tikslinių studijų vietų, apie 14,4 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,9 tūkst. – kolegijose. Per 500 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »