Tikslinių studijų vietų skaičius išauga beveik du kartus

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Šiemet tokių vietų skaičius lyginant su pernai išauga beveik dukart. Paskirstytas tikslinis studijų finansavimas aukštosioms mokykloms.

Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2014 m. aukštosios mokyklos gaus 716 tikslinių studijų vietų, pernai tokių vietų buvo numatyta 401.

„Tiksliniu studijų finansavimu siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Didžiausias tikslinių studijų vietų poreikis nustatytas policininkų, informatikos, energetikos, žemės ūkio sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 142, Mykolo Romerio universitetui – 132,  Kauno technologijos universitetui – 74.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,4 tūkst. studijų vietų.

Nuo 2014 m. numatyta galimybė prie studijų finansavimo prisidėti ne tik darbdaviams, bet ir kitoms ministerijoms. Šiais metais Žemės ūkio ministerija apmoka 90 procentų atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
 

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 669 tikslinės studijų vietos.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 47 aukštesniųjų kursų studentams. 

Paskirstyta 116 menų grantų – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 32, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 13, Telšių fakultetas – 12, Vilniaus fakultetas – 17, Klaipėdos fakultetas – 6. Vytauto Didžiojo universitetui atitenka 2 tikslinės menų studijų vietos, Klaipėdos universitetui – 15, Šiaulių universitetui – 2, Kauno kolegijai – 12, Vilniaus kolegijai – 8, Šv. Ignaco Lojolos kolegijai - 2.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką ir kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus daugiau nei 15,5 tūkst. studentų. Greta tikslinių studijų vietų, apie 14,4 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,9 tūkst. – kolegijose. Per 500 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »