Tikslinių studijų vietų skaičius išauga beveik du kartus

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Šiemet tokių vietų skaičius lyginant su pernai išauga beveik dukart. Paskirstytas tikslinis studijų finansavimas aukštosioms mokykloms.

Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2014 m. aukštosios mokyklos gaus 716 tikslinių studijų vietų, pernai tokių vietų buvo numatyta 401.

„Tiksliniu studijų finansavimu siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Didžiausias tikslinių studijų vietų poreikis nustatytas policininkų, informatikos, energetikos, žemės ūkio sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 142, Mykolo Romerio universitetui – 132,  Kauno technologijos universitetui – 74.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,4 tūkst. studijų vietų.

Nuo 2014 m. numatyta galimybė prie studijų finansavimo prisidėti ne tik darbdaviams, bet ir kitoms ministerijoms. Šiais metais Žemės ūkio ministerija apmoka 90 procentų atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
 

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 669 tikslinės studijų vietos.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 47 aukštesniųjų kursų studentams. 

Paskirstyta 116 menų grantų – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 32, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 13, Telšių fakultetas – 12, Vilniaus fakultetas – 17, Klaipėdos fakultetas – 6. Vytauto Didžiojo universitetui atitenka 2 tikslinės menų studijų vietos, Klaipėdos universitetui – 15, Šiaulių universitetui – 2, Kauno kolegijai – 12, Vilniaus kolegijai – 8, Šv. Ignaco Lojolos kolegijai - 2.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką ir kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus daugiau nei 15,5 tūkst. studentų. Greta tikslinių studijų vietų, apie 14,4 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,9 tūkst. – kolegijose. Per 500 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »