Tikslinių studijų vietų skaičius išauga beveik du kartus

Publikuota: 2014 m. balandžio 29 d. antradienis

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Šiemet tokių vietų skaičius lyginant su pernai išauga beveik dukart. Paskirstytas tikslinis studijų finansavimas aukštosioms mokykloms.

Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2014 m. aukštosios mokyklos gaus 716 tikslinių studijų vietų, pernai tokių vietų buvo numatyta 401.

„Tiksliniu studijų finansavimu siekiama, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Didžiausias tikslinių studijų vietų poreikis nustatytas policininkų, informatikos, energetikos, žemės ūkio sektoriuose. Daugiausia tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 142, Mykolo Romerio universitetui – 132,  Kauno technologijos universitetui – 74.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,4 tūkst. studijų vietų.

Nuo 2014 m. numatyta galimybė prie studijų finansavimo prisidėti ne tik darbdaviams, bet ir kitoms ministerijoms. Šiais metais Žemės ūkio ministerija apmoka 90 procentų atrinktų universitetinių žemės ūkio studijų programų kainos.
 

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 669 tikslinės studijų vietos.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems ir už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 47 aukštesniųjų kursų studentams. 

Paskirstyta 116 menų grantų – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 32, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 13, Telšių fakultetas – 12, Vilniaus fakultetas – 17, Klaipėdos fakultetas – 6. Vytauto Didžiojo universitetui atitenka 2 tikslinės menų studijų vietos, Klaipėdos universitetui – 15, Šiaulių universitetui – 2, Kauno kolegijai – 12, Vilniaus kolegijai – 8, Šv. Ignaco Lojolos kolegijai - 2.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu, studijų programos specifiką ir kokybę ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės finansavimą iš viso gaus daugiau nei 15,5 tūkst. studentų. Greta tikslinių studijų vietų, apie 14,4 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,9 tūkst. – kolegijose. Per 500 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »