Prisidėti prie Lietuvos kolegijų akademinės bendruomenės narių gebėjimų suformavimo veikti tarptautinėje / tarpkultūrinėje atviroje aukštojo mokslo erdvėje, įnešant kiekvieno jų indėlį į kolegijų konkurencingumo plėtojimą, gebant rengti ir vykdyti studijas užsienio kalbomis, pritraukiant užsienio šalių studentus dalinėms ar pilnoms studijoms į Lietuvą – toks buvo ES lėšomis finansuojamo projekto tikslas, kurio buvo siekiama dvejus metus. Per šį laiką buvo sukurta tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo/si metodologija, savęs vertinimo apie turimą tarpkultūrinę kompetenciją instrumentas ir šeši bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymo/si moduliai, vyko 105 dėstytojų ilgalaikiai mokymai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir 34 dėstytojų stažuotės Belgijos, Suomijos, Švedijos, Portugalijos, Austrijos, Škotijos ir Nyderlandų aukštosiose mokyklose.

Projektas „Kolegijų dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos, apimančios dėstytojų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, ugdymas/is ir jų plėtotė siekiant veiksmingo Lietuvos kolegijų studijų tarptautinimo“ (VP1–2.2–ŠMM–07–K–01–058), kurį įgyvendino Vilniaus kooperacijos kolegija kartu su projekto partneriais, skirtas Lietuvos kolegijų dėstytojams tarpkultūrinėms kompetencijoms ugdyti ir plėtoti. Projekte dalyvavo Vilniaus kooperacijos kolegijos, Alytaus kolegijos, Marijampolės kolegijos, Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Utenos kolegijos ir Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos dėstytojai.

Dėstytojų, dalyvavusių mokymuose, stažuotėse, atsiliepimai apie įgytas patirtis ir projekto naudą jiems:

„Gebėjimas valdyti mišrią studentų auditoriją – paskaitos metu lektorius puikiai demonstravo, kaip reikia tolerantiškai prieiti prie kiekvienos tautybės studento, stengiantis nei vieno neįžeisti.“

„Pagerinti tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai – bendrauta su skirtingų kultūrų dėstytojais“

„Darbas multikultūrinėje komandoje (dirbome su įvairių šalių atstovais, diskutavome, dalijomės patirtimi)“

„Dalijimasis vertybėmis (įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, plačiau ir giliau suvokiau tolerantiškus santykius tarp skirtingų kultūrų žmonių. Komandoje buvo žmonių iš Turkijos, Anglijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos – visi skirtingi, tačiau bendraudami supratome, kad esame labai panašūs – siekiame tų pačių tikslų“

„Komunikavimo kompetencijos (nuolatinis buvimas su žmonėmis iš kitų kultūrų, radimas bendrus pokalbių interesus, pokalbio palaikymas, diskutavimas. Neverbalinis bendravimas labai svarbus, kai kalbant stebi žmogaus veido mimiką, kūno pozą ar kai tie patys reiškiniai kiekvienoje kultūroje reiškia skirtingus dalykus)“.