Tyrėjai sukūrė pirmąjį trimatį nematomąjį apsiaustą

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 16 d. antradienis

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį tikro nematomojo apsiausto sukūrimo link. Profesorius Andrė Aluinas (Andrea Alůin) kartu su kolegomis iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) sėkmingai sukonstravo maskavimo įrenginį, gebantį nuo mikrobangų „paslėpti“ trimatį objektą, esantį tuščioje erdvėje. Savo darbe, publikuotame arXiv, tyrėjų komanda aprašo, kaip jie panaudojo plazmoninį apvalkalą, kad paslėptų cigaro formos objektą nuo tam tikros poliarizacijos mikrobangų.

Maskavimo įrenginių veikimo principas yra paremtas vadinamosiomis metamedžiagomis, apie kurias 2006 metais prabilo Djuko universiteto (JAV) profesoriaus Deivido Smito (David Smith) vadovaujama komanda, atradusi, jog naudojant metamedžiagas įmanoma nuo objekto atspindėti mikrobangas taip, kad šis iš esmės taptų nematomas. Kiti mokslininkai, atlikę tolimesnius tyrimus, sukūrė dvimačius arba trimačius maskavimo įrenginius, galinčius paslėpti ant plokštumos išdėstytus objektus. Naujausias darbas, kurį atliko A. Aluinas su savo komanda, rodo, jog įmanoma užmaskuoti objektą, esantį tuščioje erdvėje.

Tam, kad sukurtų įrenginį, tyrėjai panaudojo plazmoninį apvalkalą. Plazmoninės medžiagos (įprastai naudojamos konstruojant saulės elementus) gali unikaliai užlenkti elektromagnetines bangas, o šiuo konkrečiu atveju – panaikinti objekto išsklaidytą spinduliuotę. Šis apvalkalas yra veiksmingas, nes jis pasižymi poliarizacija, kuri yra priešinga išsklaidytųjų bangų poliarizacijai, todėl efektyviai jas panaikina ir paslepia apgaubtąjį objektą. Nagrinėtasis objektas buvo tuščias dielektrinis (elektrinis izoliatorius, kurį galima poliarizuoti) cilindras. Nors apvalkalas buvo sudarytas iš tos pačios medžiagas, vis dėlto jis pasižymėjo kitokia struktūra: sektorius, tarp kurių įterptos varinės juostelės, jungė antgaliai. Sukonstruotasis maskavimo įrenginys sugeba nuslopinti nuo viso objekto išsklaidytas bangas.

Išspausdintame darbe A. Aluinas teigia, jog žino, kaip sukuri panašų maskavimo įrenginį, galintį veikti esant nepoliarizuotai spinduliuotei. Tai leistų panaudoti daugiau nei vieną mikrobangų dažnį. Vis dėlto šiuo atveju paprastumo dėlei jis apsiriboja vienu dažniu. Profesorius taip pat teigia, jog modeliavimai rodo, kad tas pats metodas turėtų veikti kitoms elektromagnetinio spektro sritims, pavyzdžiui, infraraudonajam arba optiniam dažniui.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »