Tyrimas: inžinerijos mokslai yra patrauklūs

Publikuota: 2013 m. liepos 13 d. šeštadienis

Moksleivių technologinių – inžinerinių mokslų pasirinkimo tyrimo metu paaiškėjo, kad inžinerija domisi 27 proc. vyresniųjų klasių moksleivių, tačiau technologijos ar inžinerijos mokslus studijuoti pasirenka dvigubai mažiau jaunuolių. Šis tyrimas atliktas projektavimo ir inžinerinio konsultavimo bendrovės „Baltic Engineers“ bei Kauno technologijos universiteto iniciatyva. 

Tyrimo rezultatai išryškino didelį atotrūkį tarp moksleivių domėjimosi inžinerija ir studijų pasirinkimo. Nepaisant moksleivių susidomėjimo, šios krypties mokslus ketino rinktis tik 19 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Be to, tyrimas atskleidė, kad net 50 proc. moksleivių laiko inžinerinius mokslus sunkiais ir nesuprantamais, 26 proc. – nemadingais, o 25 proc. – nuobodžiais.

„Atotrūkis tarp inžinerijos specialybės patrauklumo ir techninių mokslų pasirinkimo studijoms rodo mokyklų, universitetų ir verslo bendradarbiavimo trūkumą, pristatant šią profesiją“, – sako „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Šį pavasarį KTU ir „Baltic Engineers“ pasirašė sutartį, pagal kurią sutarė bendradarbiauti populiarinant inžinerinius mokslus. Šios iniciatyvos pradininkai, drauge su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir verslo įmonėmis, ketina vyresniųjų klasių moksleiviams atskleisti įdomiąsias inžinerijos puses.

„Miestų vystymasis, aplinkosauga, išradimai, keičiantys kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir buitį, yra įdomioji inžinerijos pusė. Sieksime, kad vyresniųjų klasių moksleiviai, kurių įsitikinimai yra lemiamas veiksnys, turėtų galimybę praktiškai susipažinti su įmonių veikla, iššūkiais, kuriuos kelia universitetai ir juose dirbantys mokslininkai”, – sako D. Kvedaras.

Naujausi 2013 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas registracijos rezultatai parodė, kad šiemet abiturientai vėl masiškai renkasi socialinius mokslus: beveik pusė – 45 proc. – iš daugiau nei 22 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti į aukštąsias mokyklas moksleivių ketina tapti ekonomistais, teisininkais, vadybininkais ar medikais. Tuo tarpu technologinius–inžinerinius mokslus studijuoti užsiregistravo tik 14,35 proc. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas.

Reprezentatyvaus „Moksleivių technologinių – inžinerinių mokslų pasirinkimo“ tyrime buvo apklausti 4186 vyresniųjų klasių moksleiviai visoje Lietuvoje. Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom”, padedant Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro specialistams.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »