Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbą susirado ne visi pernai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Darbo rinkoje sunkiausiai sekasi Dailės akademijos absolventams, geriausiai – baigusiems Mykolo Romerio universitetą.
Lietuvos darbo biržos 2011-ųjų metų duomenimis, darbus sėkmingai susirasti spėjo toli gražu ne visi pernai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Sunkiausiai darbo rinkoje sekasi meninės pakraipos studijas pasirinkusiems – daugiau nei 40 proc. Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolvetų tebėra užsiregistravę darbo biržoje, o sėkmingiausiai įsidarbinti sekėsi Mykolo Romerio universiteto (MRU) absolventams – darbo biržoje 2011-aisiais užsiregistravo vos 13,5 proc. šiame universitete išsilavinimą įgijusių.
Įsidarbinamumas – vienas pagrindinių kriterijų, renkantis studijas. 2011-aisiais metais VDA baigė 485 studentai, 203 iš jų yra užsiregistravę darbo biržoje. Antroje vietoje pagal mažiausio įsidarbinamumo kriterijų – Lietuvos kūno kultūros akademija, čia tarp 558 absolventų – net 187 bedarbiai (33,5 proc.)
Trečiąją vietą šioje statistikoje užima Aleksandro Stulginskio universitetas: darbo biržoje užsiregistravo 32,3 proc. šios aukštosios mokyklos absolventų, darbo neranda ir apie trečdalis Klaipėdos, Šiaulių bei Vytauto Didžiojo universitetuose diplomus atsiėmusių studentų.
Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų statistika panaši – sėkmingai įsidarbino apie 75 proc. abiejų aukštųjų mokyklų absolventų. Vos procentu prasčiau už juos pasirodė LCC tarptautinis universitetas (24,5 proc. absolventų, registruotų darbo biržoje).
Meninės krypties studijų padėtį gerina Lietuvos muzikos ir teatro akademija – pernai bedarbių čia užregistruota 24,3 proc. Vienuoliktą ir dvyliktą vietas dalinasi Edukologijos ir Vilniaus universitetai – darbo 2011 metų laidoje nerado atitinkamai 24,2 ir 18,6 proc. baigusiųjų. Vilniaus ir ISM universitetų statistika apylygė – skiriasi mažiau nei procentu.
Pagal įsidarbinamumą geriausiųjų trejetas: Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Sveikatos mokslų ir Mykolo Romerio universitetai.
MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas tokią aukštųjų mokslų įsidarbinamumo statistiką komentuoja, pabrėždamas inovatyvumo svarbą.
„Kiekvienam universitetui jo absolventų galimybė sėkmingai atrasti savo vietą bei nišą darbo rinkoje turėtų būti vienas iš svarbiausių tikslų. Kaip tik todėl labai svarbu nuolat stebėti šią rinką, taikyti studijų programas prie jos pokyčių, studentams suteikti aktualiausias ir naudingiausias žinias jų ateičiai. Lietuvoje darbo rinka – itin nepastovi, esame sparčiai besivystančios ekonomikos valstybė, kuriai reikia daugybės gerų specialistų vis naujose srityse. MRU visuomet laikė prisitaikymą prie šios rinkos poreikių vienu iš svarbiausių prioritetų, todėl kasmet galime pasigirti itin dideliu absolventų įsidarbinamumu“, – sakė K. Saldžiūnas.