Universiteto diplomas plačiai atveria duris, tačiau darbo vietos negarantuoja

Publikuota: 2012 m. liepos 20 d. penktadienis

Lietuvos darbo biržos 2011-ųjų metų duomenimis, darbus sėkmingai susirasti spėjo toli gražu ne visi pernai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Sunkiausiai darbo rinkoje sekasi meninės pakraipos studijas pasirinkusiems – daugiau nei 40 proc. Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolvetų tebėra užsiregistravę darbo biržoje, o sėkmingiausiai įsidarbinti sekėsi Mykolo Romerio universiteto (MRU) absolventams – darbo biržoje 2011-aisiais užsiregistravo vos 13,5 proc. šiame universitete išsilavinimą įgijusių.

Įsidarbinamumas – vienas pagrindinių kriterijų, renkantis studijas. 2011-aisiais metais VDA baigė 485 studentai, 203 iš jų yra užsiregistravę darbo biržoje. Antroje vietoje pagal mažiausio įsidarbinamumo kriterijų – Lietuvos kūno kultūros akademija, čia tarp 558 absolventų – net 187 bedarbiai (33,5 proc.)

Trečiąją vietą šioje statistikoje užima Aleksandro Stulginskio universitetas: darbo biržoje užsiregistravo 32,3 proc. šios aukštosios mokyklos absolventų, darbo neranda ir apie trečdalis Klaipėdos, Šiaulių bei Vytauto Didžiojo universitetuose diplomus atsiėmusių studentų.

Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų statistika panaši – sėkmingai įsidarbino apie 75 proc. abiejų aukštųjų mokyklų absolventų. Vos procentu prasčiau už juos pasirodė LCC tarptautinis universitetas (24,5 proc. absolventų, registruotų darbo biržoje).

Meninės krypties studijų padėtį gerina Lietuvos muzikos ir teatro akademija – pernai bedarbių čia užregistruota 24,3 proc. Vienuoliktą ir dvyliktą vietas dalinasi Edukologijos ir Vilniaus universitetai – darbo 2011 metų laidoje nerado atitinkamai 24,2 ir 18,6 proc. baigusiųjų. Vilniaus ir ISM universitetų statistika apylygė – skiriasi mažiau nei procentu.

Pagal įsidarbinamumą geriausiųjų trejetas: Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Sveikatos mokslų ir Mykolo Romerio universitetai.

MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas tokią aukštųjų mokslų įsidarbinamumo statistiką komentuoja, pabrėždamas inovatyvumo svarbą.

„Kiekvienam universitetui jo absolventų galimybė sėkmingai atrasti savo vietą bei nišą darbo rinkoje turėtų būti vienas iš svarbiausių tikslų. Kaip tik todėl labai svarbu nuolat stebėti šią rinką, taikyti studijų programas prie jos pokyčių, studentams suteikti aktualiausias ir naudingiausias žinias jų ateičiai. Lietuvoje darbo rinka – itin nepastovi, esame sparčiai besivystančios ekonomikos valstybė, kuriai reikia daugybės gerų specialistų vis naujose srityse. MRU visuomet laikė prisitaikymą prie šios rinkos poreikių vienu iš svarbiausių prioritetų, todėl kasmet galime pasigirti itin dideliu absolventų įsidarbinamumu“, – sakė K. Saldžiūnas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »