Universitetų atstovai: akademinius mainus reiktų skirti nuo akademinio turizmo

Publikuota: 2011 m. lapkričio 7 d. pirmadienis

Jungiantis į Baltijos jūros regione esančius universitetų tinklus, galima ne tik naudotis gausia moksline informacija, dalintis metodais, geriausia praktika, bet ir gauti finansavimą naujoms idėjoms ir projektams. Tai akcentavo Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus Vytauto Didžiojo universitete vykusiame seminare „Baltijos jūros regiono universitetai: bendros vizijos link“.

Renginyje susirinkusiems universitetų prorektoriams, dekanams, mokslo skyrių atstovams buvo pristatyti regiono universitetų tinklai.

„Nors nemažai šalies universitetų, kolegijų yra prisijungusios prie šių tinklų, neišnaudojame visų galimybių, kurias suteikia bendradarbiavimas regione. Itin aukšto lygio knygos, studijų moduliai, seminarai, finansavimas mainų programoms – tai, ko reikia kokybiškam kryptingam mokymuisi, yra prieinama“, – sakė dr. R. Vaitkus, Lietuvoje kuruojantis ES Baltijos jūros regiono strategijos švietimo klausimus.

VU tarptautinių reikalų prorektorius taip pat akcentavo, kad dažnai tiek aukštosios mokyklos, tiek ir studentai yra linkę užsiimti akademiniu turizmu – vienkartinėmis kelionėmis ar projektais, kurie nesuteikia ilgalaikės vertės.

„Universitetai gali jungtis jau prie įgyvendinamų regione stiprių projektų, arba inicijuoti savo. ES ruošiantis naujam 2014-2020 metų finansavimo periodui, galima teikti paraiškas finansavimui gauti. Tikimybė gauti finansavimą gerokai išauga, kuomet projektas rengiamas drauge su stipriais partneriais. Taigi tereikia aštuoniose regiono šalyse susirasti vieną ar kelias stiprias organizacijas“, – pažymėjo dr. R. Vaitkus.

Kauno technologijos universiteto atstovas dr. Linas Kliučininkas pažymėjo, kad vienas esminių trukdžių bendradarbiavimui ir mainams – tarptautiškumo trūkumas studijose. „Studentus vis dar reikia paraginti, kad dalyvautų tarptautiniuose renginiuose. Kai sudalyvauja – lieka patenkinti. Turime siekti to, kad būtų ugdomas tarptautinis mąstymas ir didinamas informavimas apie galimybes“, – sakė dr. Linas Kliučininkas. 

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė susirinkusiems pristatė ES Baltijos jūros regiono strategiją. Ji paminėjo, kad stiprinant regioninių Baltijos jūros regiono universitetų savanorišką bendradarbiavimą siekiama, kad universitetai derintų savo veiklą – mokslinių tyrimų sritis, studentų, tyrėjų mainus, bendradarbiavimą su verslu. Tai prisidėtų prie tvaraus Baltijos jūros regiono vystymosi.

Šiuo metu regione veikia įvairūs universitetų tinklai: Baltijos Universiteto Programa (BUP), kuri jungia daugiau kaip 200 Baltijos jūros baseino šalių universitetų, o kasmetiniuose programos renginiuose dalyvauja arti 10 000 studentų; Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, vienijantis apie 30 universitetų; BALTECH tinklas, Baltijos šalių muzikos akademijų asociacija, Baltijos regiono aukštųjų meno mokyklų tinklas, Baltijos šalių žemės ūkio, veterinarijos ir miškininkystės universitetų tinklas.

Švietimo klausimai patenka į 12-ąją ES Baltijos jūros regiono prioritetinę sritį – „Išsaugoti ir didinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač švietimo ir jaunimo, turizmo, kultūros ir sveikatos srityse“. Ją koordinuoja Vokietija.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »