Universitetų atstovai: akademinius mainus reiktų skirti nuo akademinio turizmo

Publikuota: 2011 m. lapkričio 7 d. pirmadienis

Jungiantis į Baltijos jūros regione esančius universitetų tinklus, galima ne tik naudotis gausia moksline informacija, dalintis metodais, geriausia praktika, bet ir gauti finansavimą naujoms idėjoms ir projektams. Tai akcentavo Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus Vytauto Didžiojo universitete vykusiame seminare „Baltijos jūros regiono universitetai: bendros vizijos link“.

Renginyje susirinkusiems universitetų prorektoriams, dekanams, mokslo skyrių atstovams buvo pristatyti regiono universitetų tinklai.

„Nors nemažai šalies universitetų, kolegijų yra prisijungusios prie šių tinklų, neišnaudojame visų galimybių, kurias suteikia bendradarbiavimas regione. Itin aukšto lygio knygos, studijų moduliai, seminarai, finansavimas mainų programoms – tai, ko reikia kokybiškam kryptingam mokymuisi, yra prieinama“, – sakė dr. R. Vaitkus, Lietuvoje kuruojantis ES Baltijos jūros regiono strategijos švietimo klausimus.

VU tarptautinių reikalų prorektorius taip pat akcentavo, kad dažnai tiek aukštosios mokyklos, tiek ir studentai yra linkę užsiimti akademiniu turizmu – vienkartinėmis kelionėmis ar projektais, kurie nesuteikia ilgalaikės vertės.

„Universitetai gali jungtis jau prie įgyvendinamų regione stiprių projektų, arba inicijuoti savo. ES ruošiantis naujam 2014-2020 metų finansavimo periodui, galima teikti paraiškas finansavimui gauti. Tikimybė gauti finansavimą gerokai išauga, kuomet projektas rengiamas drauge su stipriais partneriais. Taigi tereikia aštuoniose regiono šalyse susirasti vieną ar kelias stiprias organizacijas“, – pažymėjo dr. R. Vaitkus.

Kauno technologijos universiteto atstovas dr. Linas Kliučininkas pažymėjo, kad vienas esminių trukdžių bendradarbiavimui ir mainams – tarptautiškumo trūkumas studijose. „Studentus vis dar reikia paraginti, kad dalyvautų tarptautiniuose renginiuose. Kai sudalyvauja – lieka patenkinti. Turime siekti to, kad būtų ugdomas tarptautinis mąstymas ir didinamas informavimas apie galimybes“, – sakė dr. Linas Kliučininkas. 

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė susirinkusiems pristatė ES Baltijos jūros regiono strategiją. Ji paminėjo, kad stiprinant regioninių Baltijos jūros regiono universitetų savanorišką bendradarbiavimą siekiama, kad universitetai derintų savo veiklą – mokslinių tyrimų sritis, studentų, tyrėjų mainus, bendradarbiavimą su verslu. Tai prisidėtų prie tvaraus Baltijos jūros regiono vystymosi.

Šiuo metu regione veikia įvairūs universitetų tinklai: Baltijos Universiteto Programa (BUP), kuri jungia daugiau kaip 200 Baltijos jūros baseino šalių universitetų, o kasmetiniuose programos renginiuose dalyvauja arti 10 000 studentų; Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, vienijantis apie 30 universitetų; BALTECH tinklas, Baltijos šalių muzikos akademijų asociacija, Baltijos regiono aukštųjų meno mokyklų tinklas, Baltijos šalių žemės ūkio, veterinarijos ir miškininkystės universitetų tinklas.

Švietimo klausimai patenka į 12-ąją ES Baltijos jūros regiono prioritetinę sritį – „Išsaugoti ir didinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač švietimo ir jaunimo, turizmo, kultūros ir sveikatos srityse“. Ją koordinuoja Vokietija.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »