Universitetui vadovaus laikinasis rektorius prof. Jūras Banys

Publikuota: 2012 m. spalio 10 d. trečiadienis

Vilniaus universiteto Senatas laikinojo VU vadovo pareigas pavedė eiti mokslo reikalų prorektoriui prof. habil. dr. Jūrui Baniui.

Slaptu balsavimu iš 76 balsavime dalyvavusių Senato narių „už“ šį sprendimą pasisakė 62 Senato nariai, „prieš“ balsavo 10, 4 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.

Senato posėdyje taip pat buvo pratęsti prorektorių įgaliojimai: administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio ir tarptautinių reikalų prorektoriaus dr. Rimanto Vaitkaus. Jie eis savo pareigas iki naujojo rektoriaus išrinkimo ir jo prorektorių komandos patvirtinimo.

Kreipdamasis į VU Senato narius J. Banys pažymėjo, kad eiti laikinojo Vilniaus universiteto vadovo pareigas nebus lengva ir maloni misija. „Tarpuvaldžiu visada yra sunku. Mūsų užduotis dabar – kuo greičiau parengti Statutą, kuo greičiau pateikti jį Seimui ir tikėtis, kad jį patvirtins, ir tuomet galėsime išrinkti naują rektorių“, – apibrėžė artimiausius uždavinius J. Banys.

J. Banys gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 9 vidurinę mokyklą, 1985 m.su pagyrimu – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m., baigęs aspirantūrą, Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, 2000 m. jam suteiktas docento, 2003 m. – profesoriaus vardas. 1989–1990 m. gavęs Soros grantą dirbo Oksfordo universitete, Anglijoje. 1993–1995 m., gavęs A. Humboldto stipendiją, dirbo Leipcigo universitete, Vokietijoje.

Prof. habil. dr. Jūras Banys – žymus mokslininkas. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premijos laureatas (2001 m. kovo 20 d.), Nacionalinės premijos laureatas (2003 m.).

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – gardelės dinamika, feroelektra, struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai, dielektrinė spektroskopija. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur (iš viso daugiau kaip 300 pranešimų, iš jų per 30 kviestinių).

2003–2007 m. – VU Fizikos fakulteto dekanas. Nuo 2007 m. – VU mokslo reikalų prorektorius.

Greta pagrindinio mokslinio darbo dėsto fizikos disciplinas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Skaito, rašo ir kalba rusiškai, vokiškai ir angliškai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »