Užsieniečiai Lietuvoje semiasi tarptautinės patirties

Publikuota: 2015 m. liepos 9 d. ketvirtadienis

Jaunimas iš įvairių pasaulio kraštų šiuo metu dalyvauja stažuotėse, skirtose visiems, kuriuos domina Lietuva. Vytauto Didžiojo universiteto rengiamose Lietuvių išeivijos stažuotėse (LISS) ir „Summer Internship“ (SIP) programose iš viso šiemet dalyvauja apie 30 jaunuolių iš JAV, Kanados, Vokietijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių.

Programų dalyviai iki pat rugpjūčio atliks profesinę praktiką šalies valstybinėse įstaigose, kultūros, verslo, medicinos, finansų, teisės, turizmo įmonėse, mokysis lietuvių kalbos, pažindinsis su šiuolaikine Lietuva. Šešių savaičių programose numatyti ne tik lietuvių kalbos kursai, bet ir apsilankymai Trakuose, Vilniuje, Rumšiškėse, Kauno 9-ajame forte, pažintys su lietuviškais patiekalais ir kino filmais. Viename iš įžanginių renginių studentai mokėsi lietuviškos virtuvės paslapčių – gamino cepelinus.

LISS programa skirta daugiausia iš JAV ir Kanados atvykstantiems lietuvių išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, tuo tarpu SIP programoje priimami užsieniečiai iš viso pasaulio, nebūtinai turintys lietuviško kraujo – šiemet šalyje apsilankė prancūzai, ispanai, vokiečiai, ukrainiečiai, gruzinai, turkai, azerbaidžaniečiai, korėjiečiai.

Patys atvykusieji neslepia, kad norėtų susieti savo ateitį su Lietuva. „Labai norėčiau dirbti Seime, jei tik turėčiau galimybę. Ten man būtų geriausia. Aš gimusi Lietuvoje, todėl man būtų įdomu“, – sako Dovilė Svirupskaitė, šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir studijuojanti politikos mokslus.

Kai kuriuos stažuočių dalyvius, atvykusius iš tolimesnių kraštų, Lietuva patraukė savo kitoniška kultūra. „Domiuosi Baltijos šalimis. Prieš trejus metus buvau Estijoje, tad pagalvojau, kad norėčiau išbandyti ir Lietuvą. Norėjau patirti kažką naujo. Čia taip ramu ir gražu, žmonės labai draugiški“, – pirmais įspūdžiais dalinosi korėjietė Jeongmin Seo.

„Lietuva yra maža ir miela, kaip ir Kaunas. Mano gimtinėje Turkijoje gyvena 18 mln. žmonių, čia apie tris, bet man patinka. Atvykau dėl galimybės pamatyti kitokią šalį kitu kampu, pramokti naujos kalbos. Dalyvavimas SIP programoje bus didžiulė patirtis mano tarptautinių santykių karjerai“, – paaiškino turkas Mustafa Karača, praktiką atliekantis Kauno savivaldybėje.

LISS stažuotės organizuojamos jau septintus metus iš eilės. Per visus jų rengimo metus Lietuvoje jau stažavosi daugiau kaip 200 jaunuolių iš JAV ir Kanados. Tuo tarpu SIP programa rengiama nuo 2014-ųjų ir yra skirta visiems užsieniečiams – galbūt neturintiems giminaičių Lietuvoje, tačiau tiesiog susidomėjusiems Lietuva ir norintiems čia įdomiai ir naudingai praleisti laiką.

„Man buvo smalsu, nes Lietuva nėra šalis, apie kurią daug kalbama, mažai apie ją žinojau, tad nusprendžiau pasidomėti. Esu prancūzė, studijuojanti Kanadoje, jaučiu didelę aistrą tarptautiniams dalykams. Tikiu, kad išmoksiu versti iš lietuvių į prancūzų kalbą – padėsiu Lietuvai atsiverti frankofoniškajam pasauliui ir taip prisidėsiu prie geresnės Europos Sąjungos mums visiems“, – savo užmojus atskleidė Monrealio universiteto studentė Maelle Collin.

Studentų stažuočių programos yra didesnio socialinio VDU projekto, vadinamo Pasaulio lietuvių universitetu (PLU), dalis. Abiejų programų tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą ir kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva ar jos istorija.

Programos pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete stažuočių programų dalyviams bus įteikti VDU sertifikatai, liudijantys apie sėkmingai atliktą praktiką ir įskaitytus akademinius kreditus, kurie bus atitinkamai įvertinti studentams po vasaros grįžus į savo šalies universitetus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »