Užsienio ekspertai pasidalino įžvalgomis apie Lietuvos slėnių ateitį

Publikuota: 2014 m. liepos 4 d. penktadienis

Kokia ateitis laukia Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių? Ką daryti, kad jie taptų veiksmingais šalies mokslo ir ekonomikos varikliais? Atsakymus į šiuos klausimus renginyje „Slėniai: virsmo taškas 2014“ siūlė į Lietuvą atvykę Švedijos, Norvegijos, Lenkijos slėnių atstovai bei „Technopolis Group“ ekspertai,  ketverius metus stebėję, kaip kuriami slėniai Lietuvoje.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kaip ir kitokių tradicijų, labai greitai nesukursi. Belieka kantriai gerinti bendradarbiavimo kultūrą ir mokytis ne vien iš savo klaidų, bet ir iš naujausių geros praktikos pavyzdžių“, – renginyje kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Slėniai – savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Jų kūrimo procesą nuolat stebėjo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai. Dirbdami tiesiogiai su slėnių projektų vadovais ir sprendimų priėmėjais ekspertai skleidė tarptautinę slėnių valdymo, atviros prieigos realizavimo, rinkodaros, investicijų pritraukimo patirtį. Slėnių stebėseną Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

„Mano nuomone, Lietuvos slėniai – sveikintina iniciatyva. Jums reikalinga struktūra, kaip vystyti nacionalinę ekonomiką. Bet privalote nepamiršti, kad reikia nuolat stebėti, kaip jie veikia ir apsvarstyti įvairias naujas iniciatyvas. Labai dažna įvairių verslo įmonių ir vyriausybių klaida – sukurti infrastruktūrą ir tikėtis, kad iškart atsiras kažkokie rezultatai. Ne, tai tik vienas žingsnis. Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje reikia nuolat peržiūrėti tikslus, uždavinius, atnaujinti strategijas“, – kalbėjo Norvegijos Inovacijų strategijos ir vadybos konsultantų bendrovės „Clareo“ direktorius, atsakingas už Europos regioną, Jørn Bang Andersen.

Švedijos „Fiber Optic” slėnio vadybininkas Torbjörn Jonsson atkreipė dėmesį, kad reikia vengti rizikos pernelyg susikoncentruoti į akademinių žinių vystymą slėniuose. „Juk esminė idėja – kartu dirbantys mokslininkai ir verslininkai, o slėniai turi veikti kaip šio proceso katalizatorius. Nors naujos žinios – labai svarbu, pagrindinė slėnių misija turi būti kurti ryšius, užpildyti spragas, kad Lietuvos mokslas ir verslas veiktų kaip vieninga sistema“, – sakė jis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »