Užsienio ekspertai pasidalino įžvalgomis apie Lietuvos slėnių ateitį

Publikuota: 2014 m. liepos 4 d. penktadienis

Kokia ateitis laukia Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių? Ką daryti, kad jie taptų veiksmingais šalies mokslo ir ekonomikos varikliais? Atsakymus į šiuos klausimus renginyje „Slėniai: virsmo taškas 2014“ siūlė į Lietuvą atvykę Švedijos, Norvegijos, Lenkijos slėnių atstovai bei „Technopolis Group“ ekspertai,  ketverius metus stebėję, kaip kuriami slėniai Lietuvoje.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kaip ir kitokių tradicijų, labai greitai nesukursi. Belieka kantriai gerinti bendradarbiavimo kultūrą ir mokytis ne vien iš savo klaidų, bet ir iš naujausių geros praktikos pavyzdžių“, – renginyje kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Slėniai – savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Jų kūrimo procesą nuolat stebėjo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai. Dirbdami tiesiogiai su slėnių projektų vadovais ir sprendimų priėmėjais ekspertai skleidė tarptautinę slėnių valdymo, atviros prieigos realizavimo, rinkodaros, investicijų pritraukimo patirtį. Slėnių stebėseną Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

„Mano nuomone, Lietuvos slėniai – sveikintina iniciatyva. Jums reikalinga struktūra, kaip vystyti nacionalinę ekonomiką. Bet privalote nepamiršti, kad reikia nuolat stebėti, kaip jie veikia ir apsvarstyti įvairias naujas iniciatyvas. Labai dažna įvairių verslo įmonių ir vyriausybių klaida – sukurti infrastruktūrą ir tikėtis, kad iškart atsiras kažkokie rezultatai. Ne, tai tik vienas žingsnis. Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje reikia nuolat peržiūrėti tikslus, uždavinius, atnaujinti strategijas“, – kalbėjo Norvegijos Inovacijų strategijos ir vadybos konsultantų bendrovės „Clareo“ direktorius, atsakingas už Europos regioną, Jørn Bang Andersen.

Švedijos „Fiber Optic” slėnio vadybininkas Torbjörn Jonsson atkreipė dėmesį, kad reikia vengti rizikos pernelyg susikoncentruoti į akademinių žinių vystymą slėniuose. „Juk esminė idėja – kartu dirbantys mokslininkai ir verslininkai, o slėniai turi veikti kaip šio proceso katalizatorius. Nors naujos žinios – labai svarbu, pagrindinė slėnių misija turi būti kurti ryšius, užpildyti spragas, kad Lietuvos mokslas ir verslas veiktų kaip vieninga sistema“, – sakė jis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »