Šiais laikais dėstytojai turi puikias galimybes tobulėti neišeidami iš namų. Ar tai gerai? Pažvelkime į keletą skaičių ir faktų, apibūdinančių šį pavasarį vykusią virtualią konferenciją. Joje dalyvavo 80 aktyvių pasisakiusiųjų (pranešėjų), buvo 469 prisijungę dalyviai, konferencijos programa truko 36 valandas, pristatyti 6 pranešimai, trukę 30–40 min. (keynotes), vyko 1 simpoziumas, 1 seminaras (workshop) konferencijos išvakarėse, 1 debatai dalyvaujant publikai, 1 videofilmų konkurso apdovanojimas, 1 koncertas-seminaras, 9 paraleliniai renginiai, kur buvo pristatyti 26 pranešimai, dar 13 trumpų pristatymų, 1 interaktyvus balsavimas aktyviems konferencijos dalyviams ir diskusija apie mobilaus užsienio kalbų mokymosi naudingumą bei galimas problemas.

Viena svarbiausių konferencijos temų – „Prieiga prie atvirų mokymo/mokymosi šaltinių internete“ (Open educational ressources), kurią pristatė viena konferencijos iniciatorių Angelika Guettle iš Austrijos. Buvo pabrėžiamas ir gyvai iliustruojamas pliuricentristinis vokiečių kalbos mokymo/si principas – atsižvelgiama į Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Liuksemburgo specifiką dėstant kalbą ir pristatant šių šalių kultūros, istorijos, etnografijos temas. Šis principas glaudžiai sietinas su nuostata, kad šiais laikais kalbą reikia mokyti gyvai, jau nuo pat pirmųjų užsiėmimų įvedant vaizdinę ir garsinę, kiek vėliau rašytinę informaciją apie pristatomą šalį. O kaipgi tai padaryti, jei ne pasitelkus moderniąsias technologijas?

Viena didžiausių naujovių užsienio kalbų mokymo srityje šiuo metu yra QR kodai ir jų panaudojimas kartu su planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisias telefonais. Be QR kodų, daug kas žavisi vadinamaisiais tools (įrankiais), kurie taip pat labai paįvairina darbą su kalbine medžiaga. Šioje srityje visus pranoksta Aimi Joeslu iš Estijos, kuri skaitė pranešimą „Die Toolsparade“ (Įrankių paradas). Beje, Taline yra įkurtas institutas, kuris, be kita ko, rengia kompiuterines programas, taikomas užsienio kalbų mokymui/si. „Hueber“ leidykla demonstravo, kaip, naudojantis jų vadovėliais, virtualia platforma „Schooltas“ ir mobiliais išmaniaisiais kompiuteriais, galima su tuo pačiu vadovėliu ir tuo pačiu laiku dirbti su keliomis grupėmis, esančiomis skirtingose šalyse ar kontinentuose. Tai atrodo beveik neįtikėtina, tačiau tampa įmanoma dėl moderniųjų technologijų.

VU administracija, Užsienio kalbų institutas (UKI) deda daug pastangų, kad pagerėtų užsienio kalbų dėstymo kokybė dirbant su visų specialybių studentais ne filologais. Džiaugiamės tuo, kad atsirado nauja galimybė mokytis kitas (ne anglų) užsienio kalbas kaip neprograminį dalyką.

UKI šiemet įdiegta „Robotel“ firmos virtualaus mokymo programa. eseniai dėstytojai turėjo galimybę dalyvauti šios firmos mokymuose. Šio straipsnio autorė šiemet dirbo visiškai kompiuterizuotoje auditorijoje elektroninių studijų centre EF, kurioje yra išmanioji lenta, kiekvienam studentui prieinamas interneto ryšys, visuose kompiuteriuose instaliuotas vadovėlis „Menschen“ su interaktyviais pratimais ir kt.

Kokios yra užsienio kalbos mokymo perspektyvos VU, priklauso nuo mūsų visų, nuo dėstytojų kvalifikacijos ir tikėjimo savo darbo prasmingumu, nuo studentų motyvacijos, VU administracijos pastangų diegiant moderniąsias technologijas ir kuriant optimalią užsienio kalbų mokymo sistemą. Čia vėlgi pavyzdys mums gali būti Estija ir Talino universitetas su puikiai funkcionuojančiu užsienio kalbų mokymo centru, kuriuo labai rūpinasi ir kurio tarybai pirmininkauja pats rektorius.