Užsienio kalbų mokymas VU – moderniosios technologijos ir perspektyvos

Publikuota: 2014 m. liepos 17 d. ketvirtadienis

Šiais laikais dėstytojai turi puikias galimybes tobulėti neišeidami iš namų. Ar tai gerai? Pažvelkime į keletą skaičių ir faktų, apibūdinančių šį pavasarį vykusią virtualią konferenciją. Joje dalyvavo 80 aktyvių pasisakiusiųjų (pranešėjų), buvo 469 prisijungę dalyviai, konferencijos programa truko 36 valandas, pristatyti 6 pranešimai, trukę 30–40 min. (keynotes), vyko 1 simpoziumas, 1 seminaras (workshop) konferencijos išvakarėse, 1 debatai dalyvaujant publikai, 1 videofilmų konkurso apdovanojimas, 1 koncertas-seminaras, 9 paraleliniai renginiai, kur buvo pristatyti 26 pranešimai, dar 13 trumpų pristatymų, 1 interaktyvus balsavimas aktyviems konferencijos dalyviams ir diskusija apie mobilaus užsienio kalbų mokymosi naudingumą bei galimas problemas.

Viena svarbiausių konferencijos temų – „Prieiga prie atvirų mokymo/mokymosi šaltinių internete“ (Open educational ressources), kurią pristatė viena konferencijos iniciatorių Angelika Guettle iš Austrijos. Buvo pabrėžiamas ir gyvai iliustruojamas pliuricentristinis vokiečių kalbos mokymo/si principas – atsižvelgiama į Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Liuksemburgo specifiką dėstant kalbą ir pristatant šių šalių kultūros, istorijos, etnografijos temas. Šis principas glaudžiai sietinas su nuostata, kad šiais laikais kalbą reikia mokyti gyvai, jau nuo pat pirmųjų užsiėmimų įvedant vaizdinę ir garsinę, kiek vėliau rašytinę informaciją apie pristatomą šalį. O kaipgi tai padaryti, jei ne pasitelkus moderniąsias technologijas?

Viena didžiausių naujovių užsienio kalbų mokymo srityje šiuo metu yra QR kodai ir jų panaudojimas kartu su planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisias telefonais. Be QR kodų, daug kas žavisi vadinamaisiais tools (įrankiais), kurie taip pat labai paįvairina darbą su kalbine medžiaga. Šioje srityje visus pranoksta Aimi Joeslu iš Estijos, kuri skaitė pranešimą „Die Toolsparade“ (Įrankių paradas). Beje, Taline yra įkurtas institutas, kuris, be kita ko, rengia kompiuterines programas, taikomas užsienio kalbų mokymui/si. „Hueber“ leidykla demonstravo, kaip, naudojantis jų vadovėliais, virtualia platforma „Schooltas“ ir mobiliais išmaniaisiais kompiuteriais, galima su tuo pačiu vadovėliu ir tuo pačiu laiku dirbti su keliomis grupėmis, esančiomis skirtingose šalyse ar kontinentuose. Tai atrodo beveik neįtikėtina, tačiau tampa įmanoma dėl moderniųjų technologijų.

VU administracija, Užsienio kalbų institutas (UKI) deda daug pastangų, kad pagerėtų užsienio kalbų dėstymo kokybė dirbant su visų specialybių studentais ne filologais. Džiaugiamės tuo, kad atsirado nauja galimybė mokytis kitas (ne anglų) užsienio kalbas kaip neprograminį dalyką.

UKI šiemet įdiegta „Robotel“ firmos virtualaus mokymo programa. eseniai dėstytojai turėjo galimybę dalyvauti šios firmos mokymuose. Šio straipsnio autorė šiemet dirbo visiškai kompiuterizuotoje auditorijoje elektroninių studijų centre EF, kurioje yra išmanioji lenta, kiekvienam studentui prieinamas interneto ryšys, visuose kompiuteriuose instaliuotas vadovėlis „Menschen“ su interaktyviais pratimais ir kt.

Kokios yra užsienio kalbos mokymo perspektyvos VU, priklauso nuo mūsų visų, nuo dėstytojų kvalifikacijos ir tikėjimo savo darbo prasmingumu, nuo studentų motyvacijos, VU administracijos pastangų diegiant moderniąsias technologijas ir kuriant optimalią užsienio kalbų mokymo sistemą. Čia vėlgi pavyzdys mums gali būti Estija ir Talino universitetas su puikiai funkcionuojančiu užsienio kalbų mokymo centru, kuriuo labai rūpinasi ir kurio tarybai pirmininkauja pats rektorius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »