VGTU elektronikų inovacija konkuruos su pasaulinių kompanijų kūriniais

Publikuota: 2014 m. birželio 13 d. penktadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) elektronikos inžinieriai sukūrė dalį išmaniojo elektronikos lusto, leidžiančio priimti skirtingų standartų belaidžio ryšio signalus. Kompanijos IBM įvertintas nanotechnologijų sprendimas leistų sumažinti elektronikos kiekį išmaniuosiuose įrenginiuose, pailginti jų naudojimo laiką ir sumažinti kainą.

Šiuo metu belaidis ryšys apima daug standartų: naujausius WIMAX, LTE bei senesnius Wi-Fi, GSM ir kt. Norint naudotis keliomis belaidžio ryšio technologijomis tame pačiame išmaniajame telefone, planšetiniame ar nešiojamajame kompiuteryje, montuojami keli skirtingi siųstuvų ir imtuvų lustai arba viena naujos kartos mikroschema, kurioje suderinami keli standartai.

Jaunieji VGTU elektronikos inžinieriai suprojektavo tokio siųstuvo-imtuvo mikroschemos dalį – lustą, leidžiantį generuoti aukštadažnį signalą, kuris moduliuoja arba demoduliuoja siunčiamus ir gaunamus skirtingų standartų signalus. Ši inovacija prilygsta tokiose pasaulinėse kompanijose, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ar „Broadcom“, atliekamiems projektams.

„Su garsiomis kompanijomis negalime konkuruoti savo žmogiškaisiais ištekliais ar finansinėmis galimybėmis, nes vienos mikroschemos prototipo gamybai išleidžiama daugiau nei 100 tūkstančių dolerių. Tačiau, turėdami idėjų, galime įrodyti, kad ir Lietuvoje gimsta pasaulinio lygio mikro ir nanoelektronikos inovacijos. Po išsamių jau pagaminto lusto testavimų bei funkcinės analizės planuojame šį inžinerinį sprendimą pristatyti tarptautinėse konferencijose telekomunikacijų įmonėms JAV ir Azijoje“, – sakė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas, dalyvavęs lusto projektavimo darbuose.

Inovaciją taip pat kūrė du VGTU elektronikos inžinerijos magistrantūros studentai – Marijan Jurgo ir Vytautas Mačaitis. Juos konsultavo VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius Romualdas Navickas bei mokslininkas iš Ročesterio universiteto John Liobe.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »