VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką

Publikuota: 2014 m. kovo 31 d. pirmadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviška elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio keitiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui.

Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiškumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą technologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“.

„Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prietaisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lietuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui patogesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baškys.

Inovacijos kūrimo procesą parėmė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) – ji skyrė 600 tūkstančius litų. Projekte dalyvavo 18 mokslininkų iš VGTU ir Fizinių ir technologijos mokslų centro. Per 22 projekto mėnesius jie atliko dažnio keitiklio programavimo, projektavimo, konstravimo, bandymo ir dokumentavimo darbus. Bandymai Europos Sąjungos (ES) akredituotoje laboratorijoje patvirtino gaminio charakteristikų atitiktį ES standartų keliamiems reikalavimams.

Kuriant inovatyvų elektronikos prietaisą, pritaikyti nauji scheminiai sprendimai bei moderni elementinė bazė, įdiegtas originalus signalo formavimo metodas, leidžiantis sumažinti galios nuostolius variklyje. Dažnio keitiklių diegimas vandens tiekimo sistemose leidžia palaikyti reikiamą pastovų vandens slėgį, nenaudojant vandens bokštų arba hidroforų, o tai pagerina vandens kokybę ir sumažina jo tiekimo galutiniam vartotojui savikainą. Tokio prietaiso naudotojais gali būti nuosavame name gyvenantis asmuo, grupė individualių namų savininkų, daugiabutis namas arba nedidelė gyvenvietė, naudojantys vandenį iš nuosavo gręžinio ar kito vandens šaltinio.

Šiuo metu pagaminta 100 vienetų specializuotų dažnio keitiklių. 20 jų jau įdiegta Lietuvoje, o likusioji bandomosios partijos dalis rengiama eksportui.

Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių paklausa nuolat augs. Tai lems kainų konkurencingumas, modernių prietaisų tobulėjimas, išplėsiantis jų pritaikymo galimybes, ir vis didėjantis poreikis naudingiau valdyti technologijas bei taupyti energiją.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »