VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką

Publikuota: 2014 m. kovo 31 d. pirmadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviška elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio keitiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui.

Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiškumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą technologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“.

„Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prietaisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lietuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui patogesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baškys.

Inovacijos kūrimo procesą parėmė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) – ji skyrė 600 tūkstančius litų. Projekte dalyvavo 18 mokslininkų iš VGTU ir Fizinių ir technologijos mokslų centro. Per 22 projekto mėnesius jie atliko dažnio keitiklio programavimo, projektavimo, konstravimo, bandymo ir dokumentavimo darbus. Bandymai Europos Sąjungos (ES) akredituotoje laboratorijoje patvirtino gaminio charakteristikų atitiktį ES standartų keliamiems reikalavimams.

Kuriant inovatyvų elektronikos prietaisą, pritaikyti nauji scheminiai sprendimai bei moderni elementinė bazė, įdiegtas originalus signalo formavimo metodas, leidžiantis sumažinti galios nuostolius variklyje. Dažnio keitiklių diegimas vandens tiekimo sistemose leidžia palaikyti reikiamą pastovų vandens slėgį, nenaudojant vandens bokštų arba hidroforų, o tai pagerina vandens kokybę ir sumažina jo tiekimo galutiniam vartotojui savikainą. Tokio prietaiso naudotojais gali būti nuosavame name gyvenantis asmuo, grupė individualių namų savininkų, daugiabutis namas arba nedidelė gyvenvietė, naudojantys vandenį iš nuosavo gręžinio ar kito vandens šaltinio.

Šiuo metu pagaminta 100 vienetų specializuotų dažnio keitiklių. 20 jų jau įdiegta Lietuvoje, o likusioji bandomosios partijos dalis rengiama eksportui.

Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių paklausa nuolat augs. Tai lems kainų konkurencingumas, modernių prietaisų tobulėjimas, išplėsiantis jų pritaikymo galimybes, ir vis didėjantis poreikis naudingiau valdyti technologijas bei taupyti energiją.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »