VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką

Publikuota: 2014 m. kovo 31 d. pirmadienis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviška elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio keitiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui.

Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiškumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą technologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“.

„Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prietaisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lietuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui patogesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baškys.

Inovacijos kūrimo procesą parėmė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) – ji skyrė 600 tūkstančius litų. Projekte dalyvavo 18 mokslininkų iš VGTU ir Fizinių ir technologijos mokslų centro. Per 22 projekto mėnesius jie atliko dažnio keitiklio programavimo, projektavimo, konstravimo, bandymo ir dokumentavimo darbus. Bandymai Europos Sąjungos (ES) akredituotoje laboratorijoje patvirtino gaminio charakteristikų atitiktį ES standartų keliamiems reikalavimams.

Kuriant inovatyvų elektronikos prietaisą, pritaikyti nauji scheminiai sprendimai bei moderni elementinė bazė, įdiegtas originalus signalo formavimo metodas, leidžiantis sumažinti galios nuostolius variklyje. Dažnio keitiklių diegimas vandens tiekimo sistemose leidžia palaikyti reikiamą pastovų vandens slėgį, nenaudojant vandens bokštų arba hidroforų, o tai pagerina vandens kokybę ir sumažina jo tiekimo galutiniam vartotojui savikainą. Tokio prietaiso naudotojais gali būti nuosavame name gyvenantis asmuo, grupė individualių namų savininkų, daugiabutis namas arba nedidelė gyvenvietė, naudojantys vandenį iš nuosavo gręžinio ar kito vandens šaltinio.

Šiuo metu pagaminta 100 vienetų specializuotų dažnio keitiklių. 20 jų jau įdiegta Lietuvoje, o likusioji bandomosios partijos dalis rengiama eksportui.

Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių paklausa nuolat augs. Tai lems kainų konkurencingumas, modernių prietaisų tobulėjimas, išplėsiantis jų pritaikymo galimybes, ir vis didėjantis poreikis naudingiau valdyti technologijas bei taupyti energiją.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »