VU doktorantės pranešimas apie vandens vertę nugalėjo mokslo kalbų konkurse

Publikuota: 2013 m. gegužės 26 d. sekmadienis

Mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doktorantė Violeta Araminaitė. Pranešimą apie lietuviško vandens vertę šmaikščiu pavadinimu „Gerti ar negerti – štai mįslė“ pristačiusi V. Araminaitė birželio pradžioje atstovaus Lietuvai pasauliniame „Šlovės laboratorijos“ (angl. „FameLab“) konkurse Jungtinėje Karalystėje.

Trečią kartą Lietuvoje vykusiame konkurse dalyviai, norėdami per 3 minutes „populiariai“ papasakoti  mokslinę žinią, savaitgalį įvykusiame konkurso finale parodė nemažai išradingumo. Aiškindami fizikinius, cheminius ir kitokius sudėtingus mokslinius reiškinius tiksliųjų, technologinių ir medicinos mokslų studentai, pedagogai ir mokslininkai pasitelkė įvairiausias priemones ir palyginimus, pradedant Stasio Povilaičio šlageriu, magijos triukais, baigiant kulinarija ir drabužių dizainu.

Trys minutės – tiek laiko scenoje gavo kiekvienas „Šlovės laboratorijos“ dalyvis. Jo turėjo pakakti išaiškinti su mokslu nesusijusiems žmonėms naujausius ar įdomiausius mokslo atradimus ir parodyti, kaip jie paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Konkurso nugalėtoja, VU doktorantė ir dėstytoja V. Araminaitė užsibrėžė per 3 minutes publikai ir komisijai įrodyti, kad Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra itin geros kokybės. Ji paaiškino, kodėl įvairūs  pasiūlymai gerinti vandens kokybę filtrais, chemikalais ir kitais būdais yra nevertingi: užuot pagerinę vandens kokybę jie ją pablogina, o kai kurie preparatai netgi gali būti pavojingi.

„Kiekvienais metais „Šlovės laboratorijos“ konkursas Lietuvoje sukelia vis daugiau susidomėjimo, žadina aistras ir uždega diskusijas. Šiemet atradome labai talentingų kalbėtojų apie mokslą, kurie sugebėjo ne tik įžiebti domėjimąsi mokslu, bet ir parodyti mokslinių tyrimų reikšmę kasdieniam mūsų visų gyvenimui, – sakė „Šlovės laboratorijos“ vadovė Danguolė Kiznienė. – Tam tikra prasme, visi konkurso dalyviai yra nugalėtojai: jie priėmė nelengvą iššūkį, įveikė abejones, baimę ir žengė į sceną. Tikimės, kad drauge su jais paskatinsime ir daugiau Lietuvos mokslininkų kalbėti apie savo darbus su visuomene.“

Geriausią kalbėtoją rinko mokslininkų ir komunikacijos profesionalų komisija, kurioje – žurnalo „Verslo klasė“  redaktorius Aurelijus Katkevičius, VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gintaras Valinčius, KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros habilituotas fizinių mokslų daktaras prof. Arvaidas Galdikas, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, technologijos mokslų daktarė  Diana Meilutytė–Barauskienė.

V. Araminaitė birželio 4–8 dienomis mūsų šaliai atstovaus Jungtinės Karalystės Čeltenhamo mokslo festivalyje vyksiančiame „Šlovės laboratorijos“ konkurse. Dėl geriausio pasaulyje kalbėtojo apie mokslą titulo ji susirungs su daugiau nei dvidešimčia mokslininkų iš beveik visų pasaulio žemynų.

„Šlovės laboratorija“ – tai Jungtinės Karalystės Čeltenhamo festivalio pradėtas rengti projektas, kuris Britų tarybos organizacijos dėka pasklido po visą pasaulį. Šiuo metu jis vyksta daugiau nei dvidešimtyje skirtingų Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalių.

Šaltinis: universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »