VU doktorantės pranešimas apie vandens vertę nugalėjo mokslo kalbų konkurse

Publikuota: 2013 m. gegužės 26 d. sekmadienis

Mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doktorantė Violeta Araminaitė. Pranešimą apie lietuviško vandens vertę šmaikščiu pavadinimu „Gerti ar negerti – štai mįslė“ pristačiusi V. Araminaitė birželio pradžioje atstovaus Lietuvai pasauliniame „Šlovės laboratorijos“ (angl. „FameLab“) konkurse Jungtinėje Karalystėje.

Trečią kartą Lietuvoje vykusiame konkurse dalyviai, norėdami per 3 minutes „populiariai“ papasakoti  mokslinę žinią, savaitgalį įvykusiame konkurso finale parodė nemažai išradingumo. Aiškindami fizikinius, cheminius ir kitokius sudėtingus mokslinius reiškinius tiksliųjų, technologinių ir medicinos mokslų studentai, pedagogai ir mokslininkai pasitelkė įvairiausias priemones ir palyginimus, pradedant Stasio Povilaičio šlageriu, magijos triukais, baigiant kulinarija ir drabužių dizainu.

Trys minutės – tiek laiko scenoje gavo kiekvienas „Šlovės laboratorijos“ dalyvis. Jo turėjo pakakti išaiškinti su mokslu nesusijusiems žmonėms naujausius ar įdomiausius mokslo atradimus ir parodyti, kaip jie paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Konkurso nugalėtoja, VU doktorantė ir dėstytoja V. Araminaitė užsibrėžė per 3 minutes publikai ir komisijai įrodyti, kad Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra itin geros kokybės. Ji paaiškino, kodėl įvairūs  pasiūlymai gerinti vandens kokybę filtrais, chemikalais ir kitais būdais yra nevertingi: užuot pagerinę vandens kokybę jie ją pablogina, o kai kurie preparatai netgi gali būti pavojingi.

„Kiekvienais metais „Šlovės laboratorijos“ konkursas Lietuvoje sukelia vis daugiau susidomėjimo, žadina aistras ir uždega diskusijas. Šiemet atradome labai talentingų kalbėtojų apie mokslą, kurie sugebėjo ne tik įžiebti domėjimąsi mokslu, bet ir parodyti mokslinių tyrimų reikšmę kasdieniam mūsų visų gyvenimui, – sakė „Šlovės laboratorijos“ vadovė Danguolė Kiznienė. – Tam tikra prasme, visi konkurso dalyviai yra nugalėtojai: jie priėmė nelengvą iššūkį, įveikė abejones, baimę ir žengė į sceną. Tikimės, kad drauge su jais paskatinsime ir daugiau Lietuvos mokslininkų kalbėti apie savo darbus su visuomene.“

Geriausią kalbėtoją rinko mokslininkų ir komunikacijos profesionalų komisija, kurioje – žurnalo „Verslo klasė“  redaktorius Aurelijus Katkevičius, VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gintaras Valinčius, KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros habilituotas fizinių mokslų daktaras prof. Arvaidas Galdikas, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, technologijos mokslų daktarė  Diana Meilutytė–Barauskienė.

V. Araminaitė birželio 4–8 dienomis mūsų šaliai atstovaus Jungtinės Karalystės Čeltenhamo mokslo festivalyje vyksiančiame „Šlovės laboratorijos“ konkurse. Dėl geriausio pasaulyje kalbėtojo apie mokslą titulo ji susirungs su daugiau nei dvidešimčia mokslininkų iš beveik visų pasaulio žemynų.

„Šlovės laboratorija“ – tai Jungtinės Karalystės Čeltenhamo festivalio pradėtas rengti projektas, kuris Britų tarybos organizacijos dėka pasklido po visą pasaulį. Šiuo metu jis vyksta daugiau nei dvidešimtyje skirtingų Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalių.

Šaltinis: universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »