VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Edukacinė aplinka: ar jau subrendome pokyčiams mokyklose?

Niekas neabejoja, jog namų aplinka turi būti jauki, patogi, darbo vieta – leidžianti susikaupti, tačiau tik dabar prabylama apie edukacinių erdvių kokybinius poreikius. skaityti »

Rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą

Atsižvelgiant į vis tobulėjančias technologijas ir išaugusį informatikos išmanymo poreikį, rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą mokyklose. skaityti »

Tarptautinėje architektūros parodoje Venecijoje – VGTU profesoriaus darbas

Venecijoje baigėsi pusmetį trukusi 15-toji Tarptautinė architektūros paroda pavadinta „15th International Architecture Exhibition – la Biennale di Venezia 2016“. skaityti »

Kėdainiuose – KTU mokslininkų sukurta inovatyvi nuotekų valymo technologija

Kėdainių nuotekų valykloje – pokyčių metas. Netrukus joje pradės veikti atnaujinti filtravimo įrenginiai. skaityti »

LEU pirmakursių išsidėstymas pagal gyvenamąsias vietoves – interaktyviame žemėlapyje

Sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame vaizduojamas Lietuvos edukologijos universiteto I kurso studentų išsidėstymas pagal gyvenamąsias vietoves (miestus, miestelius) ir savivaldybes 2016 m. rudens semestro duomenimis. skaityti »

Privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas. skaityti »

„Clarivate Analytics“ – naujas vardas mokslinėje komunikacijoje

Thomson Reuters kompanijos atstovai žiniasklaidoje paskelbė apie intelektinės ir mokslinės informacijos verslo pardavimą privataus kapitalo fondams „Onex Corporation“ ir „Baring Private Equity Asia“ už 3,55 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology” išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu. skaityti »

KTU studentai laimėjo „Google“ interneto rinkodaros iššūkio konkurse

Naujųjų medijų kalbą KTU studijuojančių jaunuolių komanda laimėjo kategorijoje „Google+ Social Media Marketing“ ir pelnė „Google+ Social Media Marketing Regional Winner Europe“ apdovanojimą. skaityti »

„Knygų Kalėdos“ keičia žmonių gyvenimus

Iki 2017 m. sausio 6 d. Lietuvoje vyksta Prezidentės akcija „Knygų Kalėdos“. skaityti »