VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »