VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. skaityti »

Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ – Biotechnologijų verslo inkubatorius

Besibaigiant Inovacijų savaitei, rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. skaityti »

Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Elektrinį paspirtuką buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. skaityti »

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų. skaityti »

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo

Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1 800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti. skaityti »

Mokiniams nebereikės nešiotis vadovėlių

Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. skaityti »

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose. skaityti »

VU ir VGTU suvienys jėgas ir atnaujins Saulėtekio akademinį miestelį

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) sutarė atnaujinti Vilniuje esantį Saulėtekio miestelį ir plėtoti šiuolaikišką mokslo, studijų ir socialinę infrastruktūrą. skaityti »

MRU mokslinėje konferencijoje dalyvauja projektų vadybininkai iš įvairių Europos universitetų

Rugsėjo 22–23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tarptautinių projektų administratorių tinklo COST veiklos Nr. TN1302 BESTPRAC susitikimas. skaityti »