VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vasara gabiems moksleiviams – puikus laikas tobulėti

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) nuolat siekia sudaryti sąlygas talentingiems vaikams tobulėti. Šiuo tikslu kasmet rengia vasaros sesijas, kurių metu moksleiviai susitinka su šalyje gerai žinomais bei pripažintais savo sričių specialistais. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai tobulins Ukrainos doktorantūros sistemą

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Suomijos, Airijos, Prancūzijos ir Ukrainos bus atsakingi už Ukrainos doktorantų rengimo sistemos tobulinimą. skaityti »

Jaunieji mokslininkai pristatys žarnyno bakterijų programavimo metodą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. skaityti »

Pasirinkusiesiems tikslinį studijų finansavimą: nemokamos studijos ir garantuota darbo vieta

Į tikslines studijų vietas įstoję studentai galės atsikvėpti lengviau. Mat tokį studijų finansavimą gavusiems jau nuo rugsėjo bus suteikta ne tik galimybė studijuoti paklausiausias specialybes Lietuvoje, bet ir iš karto po studijų lauks garantuota darbo vieta. skaityti »

Šiemet – didesnė parama mokinio reikmenims

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jau galima teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams. skaityti »

Mokymąsi profesinėse mokyklose renkasi daugiau mokinių nei pernai

Liepos pabaigos duomenimis, mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę daugiau nei 9,2 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per 700 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

„Webometrics“ lyderiai – VU ir VGTU

Paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, jog jau kelintus metus iš eilės pirmąsias dvi lyderių pozicijas užima tie patys universitetai. skaityti »

Lietuvių kuriama technologija padės mažinti Parkinsono ligos simptomus

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė „Fidens“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais kuria rankų drebėjimą mažinantį aparatą sergantiems Parkinsono liga. skaityti »

DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. skaityti »

Interviu su MRU rektoriumi doc. dr. A. Monkevičiumi apie stojimo į MRU rezultatus

Paskelbti pirmieji šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie situaciją mūsų universitete kalbamės su rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »