VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje, liepos 17–24 dienomis įvykusioje Vietnamo sostinėje Hanojuje, Vilniaus licėjaus mokiniai Lukas Činčikas (mokytoja Alyda Daulenskienė) ir Jonas Černeckis (mokytojos Alyda Daulenskienė, Alma Čekauskienė) iškovojo sidabro medalius. skaityti »

Europos kosmoso agentūra atveria duris Lietuvos verslui

Lietuvos technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. skaityti »

Mokytojams – 7 naujos neformaliojo švietimo programos

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Edukacinės kompetencijos centras vasarą organizuoja kvalifikacijos tobulinimo mokyklą mokytojams. skaityti »

Mokiniai mokysis mąstyti kaip verslininkai

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta novatoriško verslumo ugdymo samprata. skaityti »

Norintieji studijuoti technologijos mokslus dažniausiai renkasi VGTU

Oficialiais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pasibaigus pirmajam pagrindinio bendrojo priėmimo etapui, šiemet studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) norą išreiškė 13 217 abiturientų. skaityti »

MRU Karaliaus Sedžiongo instituto laukia malonios permainos

Jau šį rudenį Mykolo Romerio universiteto Karaliaus Sedžiongo institutas studentus bei socialinius partnerius planuoja pakviesti į moderniai atnaujintas patalpas. skaityti »

Šiais metais bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvauja beveik 28 tūkst. stojančiųjų

Kaip praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo 33 598 asmenys. skaityti »

Kodėl verta rinktis studijas Lietuvoje?

Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! skaityti »

MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija

Liepos 14 dieną MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija: ambasadorės pavaduotojas p. Howard T. Solomon, Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja p. Diane Kohn ir kultūros atašė p. Althea Cawley-Murphree. skaityti »

4 klaidos, kurias daro abiturientai rinkdamiesi studijas

Jau liepos 19-ąją baigiasi pirmasis pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kaip neapsirikti priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime? Jūsų dėmesiui – 4 didžiausios klaidos, kurias daro abiturientai, rinkdamiesi studijas. skaityti »