VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Baltarusijoje VU choras „Virgo“ pelnė pagrindinį prizą

Gegužės 5–8 d. Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ dalyvavo Minske vykusiame tarptautiniame studentų chorų forume „Paparac Kvetka“. skaityti »

VGTU studentų suburta formulės komanda rengiasi varžybų startui

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) į komandą susibūrę jaunieji inžinerijos entuziastai kuria tai, kas Lietuvoje dar nekurta – elektrinį studentų formulės automobilį. skaityti »

Mokiniai į teisę pažvelgs išradingai

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Teisingumo ministerija ir Nacionalinė teismų administracija kviečia Lietuvos mokinius į savo teises ir pareigas pažvelgti išradingai – šia tema kuriant trumpametražius filmukus konkursui „14:16:18“. skaityti »

Leidiniui „KTU: This is not science fiction“ – tarptautinis rinkodaros ir komunikacijos apdovanojimas

Kauno technologijos universitetą pristatantis leidinys „KTU: This is not science fiction“ JAV prestižiniuose rinkodaros ir komunikacijos apdovanojimuose „Communicator Awards“ Dizaino ir spaudos kategorijoje laimėjo aukščiausio meistriškumo įvertinimą. skaityti »

Vyks vaizdo konferencija internetu „Švietimas ir informacinės technologijos“

Vytauto Didžiojo universitetas su Lietuvos edukologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetais jungiasi prie Europos suaugusiųjų švietėjų portalo „Epale“ Skaitmeninio mokymosi savaitės ir gegužės 10 d. 15–17 val. organizuoja vaizdo konferenciją internetu „Švietimas ir informacinės technologijos“. skaityti »

Nauja SMK socialinė iniciatyva „WayforMe“ skatins atrasti gyvenimo kelią

Gegužės 4 dieną Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje (SMK), įvyko naujos socialinės iniciatyvos, kurią inicijavo SMK studentų ir darbuotojų bendra kūrybinė komanda, pristatomasis renginys. skaityti »

Rengiant pedagogus – ypatingas dėmesys praktikai

Švietimo ir mokslo ministerija parengė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos gaires. skaityti »

MRU akredituota nauja jungtinė magistrantūros studijų programa „Informatika ir vaizdo turinys“

Balandžio 28 d. Studijų kokybės vertinimo centras maksimaliai galimam 3 metų laikotarpiui akreditavo naują BMS ir Dongseo universiteto parengtą jungtinę magistrantūros studijų programą „Informatika ir vaizdo turinys“. skaityti »

Į Lietuvą kviečiamas studijuoti gabus užsienio jaunimas

Siekiant skatinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą magistrantūros studijoms. skaityti »

Lietuvos ir JAV mokslininkai sumanė, kaip padidinti šviesos diodų efektyvumą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto prof. Audrius Alkauskas prisidėjo prie šviesos diodų efektyvumo tyrimo, vykdyto kartu su JAV mokslininkais. skaityti »