VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus. skaityti »

Nevyriausybinės organizacijos ir verslo ieško būdų, kaip geriau pripažinti neformaliais būdais įgytas kompetencijas

Balandžio 28 d. Vilniuje vykusi diskusija apie Atvirus skaitmeninius ženkliukus sukvietė darbdavių atstovus, viešojo sektoriaus institucijas ir darbo su jaunimu organizacijas. skaityti »

LEU pagerbs pažangiausių studentų mamas

Artėjant Motinos dienai, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išsiuntė sveikinimus pažangiausių studentų šeimoms. Motinos diena – puiki proga pasidžiaugti vaikų pasiekimais. skaityti »

„Makaronų tiltai 2016“ nugalėtojams – kelialapis į čempionatą Vengrijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vėl griuvo tiltai – ne bet kokie, o pastatyti iš makaronų. Čia penktą kartą vyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ finalas. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti LR finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Lietuvos Respublikos (LR) finansų ministerija jau trečius metus kviečia visus Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse. skaityti »

Kinijos verslininkai naujų galimybių ieško Vilniaus universitete

Ieškodama naujų verslo galimybių Lietuvoje lankosi Kinijos Liaudies Respublikos Šendženo miesto delegacija. skaityti »

Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir KTU mokslininko pavardė

Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, praneša Europos patentų biuras. skaityti »

KTU rektoriaus rinkimuose – 6 pretendentai

Š. m. balandžio 22 d. 10 val. baigėsi terminas pateikti dokumentus dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus pareigoms užimti. skaityti »

Vilniaus universiteto profesorė pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje

Balandžio 25 d. Briuselyje Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei Valentinai Dagienei bus įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. skaityti »

Antrą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai išrinko geriausius universiteto dėstytojus. skaityti »