VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

„U-Multirank“ reitinge – LEU lyderystė

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) naujausiame 2016 m. Europos Komisijos finansuojamame „U-Multirank“ instituciniame reitinge gavo daugiausiai maksimalių įvertinimų. skaityti »

Leidykla „Šviesa“ kuria naujos kartos el. dienyną

Leidykla „Šviesa“ praneša kurianti naują, tėvams nemokamą el. dienyną. Jo kūrėjai žada, kad tai nebus tik įprastas dienynas, atliekantis pažymių knygelės funkciją, bet ir naujos kartos platforma, integruojanti mokomąjį turinį, vertinimą ir fiksuojanti individualią mokinių pažangą. skaityti »

Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti sulauktas rekordinis paraiškų skaičiaus

Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 292 paraiškų, planuojamų įgyvendinti bendra projektų vertė – 311,18 mln. eurų. skaityti »

Į miesto plėtros kūrimą aktyviai įsitrauks ir kūrybiški studentai

Prieš kelis mėnesius duris atvėrusiame „LinkMenų fabrike“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp sostinės savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). skaityti »

Lietuvos mokiniai kviečiami mokytis Tailande

Lietuvos mokinius vėl kviečia „The Regent’s School“ – akredituota britų tarptautinė mokykla, įsikūrusi Tailande. 14–16 metų mokiniai gali dalyvauti konkurse ir gauti stipendijas dvejiems arba ketveriems metams. skaityti »

Europos palydovinės navigacijos konkursas – naujų technologijų kūrėjams

Nuo balandžio mėn. iki birželio 30 d. visiems technologijų kūrėjams duris atveria Europos palydovinės navigacijos konkursas. skaityti »

ISM pagrindiniu akcininku tapo KTU

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) pagrindiniu akcininku, sėkmingai pabaigus sandorį, nuo kovo 31 d. tapo Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris įsigijo kontrolinį ISM akcijų paketą. skaityti »

Didinamas priėmimas į informacinių technologijų specialybes

Nors abiturientų skaičius ir mažėja, finansavimas studijoms 2016 m. išlieka stabilus, didinamas priėmimas į informacinių technologijų (IT) specialybes, taip pat ketvirtadaliu didinamos lėšos skatinamosioms stipendijoms. skaityti »

Specialistė siūlo būdą, kaip peršokti karjeros laiptelius

Apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvoje savanoryste užsiimti norėtų 83 proc. žmonių, bet tai daro tik 20 proc. „Daugelis savanorystę sieja su nesavanaudiška, filantropiška veikla ir tikrai ne visi joje įžvelgia kitą – pragmatiškąją – pusę. skaityti »

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ atvėrė vartus į pasaulį

Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ sėkmingai nuplaukė į Londoną (Jungtinė Karalystė), kur 2016 m. kovo 15–17 dienomis dalyvavo pasaulinėje jūros mokslų ir technologijų parodoje „Oceanology International“. skaityti »