VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuva pateikė paraišką dėl asocijuotos narystės CERN Europos branduolinių tyrimų centre

CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai pateikta Lietuvos paraiška tapti asocijuota nare. skaityti »

LVK dalyvaus TTVAM tarybos veikloje

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) socialinis partneris Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM) subūrė naują tarybą, kurios veikloje dalyvaus LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas. skaityti »

ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. skaityti »

Būsimų pedagogų studijoms – tikslinis finansavimas

Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skiriamas tikslinis finansavimas. skaityti »

JGMC nenusileidžia analogiškiems mokslo centrams Vakaruose

Kovo 15 d. oficialiai atsidarysiančiame Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) studentai jau pradėjo pavasario semestrą. Šiuo metu čia intensyviai kuriasi mokslininkai iš VU Biochemijos, Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto (GMF). skaityti »

Lietuvių studentų komanda ruošiasi prestižiniam sintetinės biologijos konkursui

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda šiemet jau antrą kartą atstovaus Lietuvai prestižiniame studentų sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition). skaityti »

LEU „Jaunojo pedagogo akademija“: moksleiviai susipažįsta su pedagogo profesija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »

Premjeras: mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės Lietuvai tapti viena pažangiausių ES šalių

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 75-mečiui skirtame iškilmingame visuotiniame susirinkime pasveikino jos narius. skaityti »

Kauno mokykloje įrengtoje 3D klasėje – kaip kine

Kauno „Saulės” gimnazijos vyresnių klasių moksleiviai nuo šiol mokysis kitaip. Naujai atidarytoje išmaniojoje 3D klasėje gimnazistai įvairius chemijos, biologijos ir kitų disciplinų reiškinius pažins virtualiai. skaityti »

Vilniaus universitetas pradeda pokyčių įgyvendinimo etapą

Vilniaus universiteto (VU) Taryba patvirtino VU strateginį veiklos planą. Šiuo dokumentu patikslinta universiteto veiklos misija, vizija, strateginės kryptys, jų tikslai ir pagrindiniai pažangos vertinimo rodikliai. skaityti »