VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Skelbiamas geriausio 2015 metų kokybinio rašto darbo konkursas

Fenomenologinių tyrimų institutas skelbia Geriausio metų kokybinio rašto darbo Lietuvoje konkursą. skaityti »

LEU leidykla kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje pristatys naujausius leidinius

Vasario 25–28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Personažas ieško autoriaus“. Parodoje susitikimus rengs ir savo išleistas knygas pristatys ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti Finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą. skaityti »

Bus vykdoma nuolatinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena

Tęsiami valstybinės absolventų įsidarbinamumo stebėsenos sistemos kūrimo darbai. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašą, nustatantį jos paskirtį, vykdytojus, principus ir koordinavimą. skaityti »

KTU mokslininkai sukūrė betono mišinį statybiniam 3D spausdintuvui

KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjo vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė betono mišinį, kurį galima naudoti spausdinant namus. Automobilių pramonės patirtis neišvengiamai persikels į statybų verslą. skaityti »

ŠMM siūlo kokybinius pokyčius aukštosiose mokyklose

Įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas. skaityti »

VU rektorius su Jónu Baldvinu Hannibalssonu aptarė aukštojo mokslo ypatumus

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas susitiko su VU garbės daktaru, buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru dr. Jónu Baldvinu Hannibalssonu. skaityti »

LEU LF prof. dr. Vidas Kavaliauskas dalyvavo projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros prof. dr. Vidas Kavaliauskas vasario 8–14 d. dalyvavo tarptautiniame projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“, kurį organizavo Baku multikultūralizmo centras. skaityti »

Nacionalinė biblioteka kurs bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo modelį

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendins Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą dvejų metų trukmės projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“. skaityti »

Socialinių mokslų kolegija bendradarbiaus su Aplinkos ministerija

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pasirašė jų vadovaujamų institucijų bendradarbiavimo sutartį. skaityti »