VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Panaudojant ES lėšas didinamas doktorantų skaičius

Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. skaityti »

Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. skaityti »

LEU pradeda leisti jaunųjų mokslininkų darbus – „Mažąją mokslinę seriją“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. skaityti »

Ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvauja Pasaulio švietimo forume

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio 18–20 d. lankosi Londone. Ji dalyvaus Pasaulio švietimo forume ir Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje (BETT), taip pat susitiks su Didžiosios Britanijos lituanistinių mokyklų ir lietuvių bendruomenės atstovais. skaityti »

Lietuva išmaniųjų mokytojų skaičiumi lenkia kaimynes

26 Lietuvos mokytojai pateko tarp 4 tūkst. visame pasaulyje, kuriems „Microsoft“ suteikė mokytojų novatorių-ekspertų vardą. Šiuo skaičiumi Lietuvos pedagogai lenkia kolegas Baltijos šalyse ir tokias valstybes, kaip Šveicarija ar Japonija. skaityti »

Studentų metų lyderiu išrinktas VGTU atstovas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) skelbė labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Universitetų klasterio planuose – bendros studijų programos ir lietuviškas „Erasmus“

Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. skaityti »

Pristatytas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. skaityti »

Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LEU ir Vilniaus akademinės sielovados centro

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), atstovaujamas rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, ir Vilniaus akademinės sielovados centras, atstovaujamas vadovo kun. Povilo Narijausko, pratęsė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

KTU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, inicijavusi dalinimąsi automobiliu

Keturias savaites trukusi akcija „KTU veža namo“ – pirmasis oficialus visame pasaulyje populiaraus keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje skaityti »