VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniuje moksleiviai dalyvavo kūrybinio programavimo popietėje

Jungiantis prie pasaulinės iniciatyvios „Hour of code“, programavimo valandai subursiančios daugiau nei 100 milijonų vaikų visame pasaulyje, gruodžio 5 d. Vilniuje pirmą kartą 300 moksleivių buvo pakviesti susipažinti su kūrybiniu programavimu. skaityti »

Vyks seminarų ciklas mokytojams nacionalinio saugumo temomis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (Šilo g. 5A, Vilnius) prasidės seminarų ciklas „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. skaityti »

Geriausių pasaulio verslo mokyklų tinkle – KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas

Didžiausios tarptautinės vadybos vystymo asociacijos „EFMD Global Network“ (EFMD GN) narių atrankos komitetas gruodžio 3 d. oficialiai patvirtino, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) atitiko visus jų keliamus reikalavimus. skaityti »

M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai pirmą kartą koncertuos Ermitaže Sankt Peterburge

Gruodžio 6 dieną Sankt Peterburgo Ermitaže koncertuos Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kelis muzikinius numerius atliks ir Sankt Peterburgo kultūros komiteto muzikinis licėjus. skaityti »

Kaip studentui išmokti planuoti savo išlaidas

Dažnas pirmakursis nemoka planuoti savo išlaidų, todėl mėnesiui skirta suma ištirpsta per porą savaičių. Ką turi žinoti jaunas žmogus, kad taip nenutiktų? skaityti »

VU pirmą kartą pateko tarp 200 geriausių kylančios ekonomikos šalių universitetų

Gruodžio 2 d. paskelbtame tarptautiniame „Times Higher Education“ (THE) BRICS ir kylančios ekonomikos šalių reitinge Vilniaus universitetas (VU) užėmė 116 vietą. VU yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, patekusi į šios agentūros sudaromus reitingus. skaityti »

Gerai besimokantiesiems iki metų pabaigos bus grąžinta 4,7 mln. eurų

Valstybinio studijų fondo valdyba patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina. Į studijas investuotas lėšas atgaus net 2450 geriausių rezultatų pasiekusių studentų ir alumnų, studijavusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose. skaityti »

Pasaulinio garso mokslininkai minėjo didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje sukaktį

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) – šiemet išgyvena įdomų ir permainingą laiką – ne tik mini penkerių metų sukaktį, bet ir keliasi į naujus namus – moderniai įrengtas mokslines laboratorijas. skaityti »

VU Fizikos fakultetas mini 50 metų jubiliejų

Šią savaitę Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas švenčia 50 metų jubiliejų. Ta proga fakulteto bendruomenė kviečia visus, ne tik buvusius ar esamus fizikus, dalyvauti šventiniuose renginiuose. Jie tęsis iki gruodžio 4 dienos. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas dėl naujos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

Svarstoma, kad abitūros egzaminus, kurie sukelia nemenką stresą abiturientams ir ne itin išsamiai parodo jų žinias ir kompetencijas, palaipsniui pakeistų kaupiamojo vertinimo sistema. skaityti »