VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »