VU geologo ir kolegų darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo

Publikuota: 2015 m. birželio 12 d. penktadienis

Gegužės pabaigoje Švedijos geologų asociacijos metiniame susitikime buvo paskelbti geriausi 2013 m. Skandinavijos geologijos žurnalo GFF (Geologiska Föreningens i Stockholm Förhandlingar) straipsniai.

VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros docento Sigito Radzevičiaus ir kolegų iš Estijos straipsnis „Silūro periodo bentonitų koreliacija Rytų Baltijos ir Skandinavijos regione remiantis nejudriais elementais“ (Correlation of Silurian Bentonites Based on the Immobile Elements in the East Baltic and Scandinavia) pripažintas vienu iš trijų geriausių. Mokslininkai įvertinti už kruopščią ir gerai atliktą tyrimo medžiagos analizę, kuri turės didelę įtaką Baltikos kontinento paleozojaus eros istorinės geologijos tyrimams.

Šis mokslinis straipsnis yra daugelio metų silūro periodo Žemės sistemos tyrimų rezultatas. Silūro periodas laikomas vienu svarbiausių laikotarpių gyvybės istorijoje. Jo metu po visą pasaulį išplito sausuminiai augalai, vandenynuose pradėjo klestėti ankstyvieji stuburiniai, tarp kurių buvo ir mūsų tiesioginių protėvių. Šiems beveik pusės milijardo metų senumo įvykiams suprasti trukdo tai, kad evoliucinius pokyčius, stebimus skirtingose vietovėse, sudėtinga sugretinti.

VU docento ir kolegų estų straipsnis išsprendžia šią problemą derindamas du geologinių pjūvių koreliacijos (sugretinimo) metodus, kurių vienas paremtas graptolitų (seniausių kolonijinių gyvūnų) atsiradimais ir išmirimais, o kitas – bentonitų (senovinių ugnikalnių pelenų) sluoksnių identifikavimu ir geochemine analize. Uolienų storymėje atpažinus graptolitų rūšis nustatomas apytikslis santykinis sluoksnio amžius. Tuomet tyrėjus dominančioje atkarpoje surandami visi ugnikalnių pelenų sluoksniai, kurie vėliau geochemiškai palyginami su kitose vietovėse randamais pelenų sluoksniais. Kiekvienas ugnikalnio išsiveržimas palieka unikalų cheminį „pėdsaką“, arba, kitaip tariant, „piršto atspaudą“, iškritusiuose pelenuose, pagal kurį išsiveržimo rezultatus galima atsekti geografiškai plačioje teritorijoje.

Naudojantis šiais dviem metodais įrodyta, kad ugnikalnių pelenai, kurie anksčiau buvo atsekami tiktai Skandinavijos geologiniuose pjūviuose, randami ir Rytų Baltijos regione. Tai leidžia juos naudoti ypač aukštos raiškos senovinių aplinkos pokyčių gretinimui Šiaurės Europos teritorijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitete sostinės mokyklos dalysis savito ugdymo idėjomis

Vilniaus mokyklos susiburs pasidalyti savitomis ugdymo praktikomis, pristatys, ką yra sukūrusios ar atradusios, ir tai, kas jų mokyklą daro geresnę, stipresnę, išskirtinę. skaityti »

Aukštojo mokslo kokybei – aukštesni reikalavimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aukštojo mokslo kokybės klausimus. skaityti »

Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. skaityti »

ISM Mokytojų universitetas: prognozės ateities mokykloms

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas spalio 27 d. pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. skaityti »

Mokykla be sienų kviečia į atradimų laboratorijas

Lapkričio 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje švietimo parodoje „Mokykla 2015“ bus įrodyta – mokslas nėra nuobodus. skaityti »

MRU rektorius lankosi partnerių universitetuose Japonijoje

Spalio 29–lapkričio 3 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius lankysis Japonijoje. Rektorius vyksta dalyvauti MRU partnerio Josai tarptautinio universiteto 50-ečio jubiliejuje. skaityti »

Verslumas reikalingas visiems – ne tik verslininkams

Kaip ir skaitmeninis raštingumas ar kalbų mokėjimas, verslumas šiandien yra aktualus visiems, o ne tik verslo, vadybos ir ekonomikos studentams. Norintiems sėkmingai įsidarbinti šiuolaikiniame pasaulyje, jau studijų metu reikėtų išugdyti geresnį verslumo suvokimą. skaityti »

MRU LAB laboratorijos padės spręsti šalies savivaldybių švietimo problemas

Spalio 26 d. naujajame Mykolo Romerio universiteto MRU LAB korpuse įvyko Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vadovų susitikimas su MRU LAB Edukacinių technologijų laboratorijos vadove doc. dr. Asta Balkute bei Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos vadove doc. dr. Jolanta Urbanovič. skaityti »

Lietuva – pasaulio mokslo lyderių akiratyje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 27 d., 9.30 val., susitiks su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu. skaityti »

KTU kuriamos Rytų medicinos principais paremtos technologijos

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktoriaus Vytauto Ostaševičiaus vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas inovacijas, kurios gali apsaugoti nuo klastingų ligų bei pagerinti savijautą. skaityti »